Kinija nusisuka nuo Rusijos. Jos turėjo būti „partnerės be sienų“ ()
Vladimiras Putinas, lankydamasis Kinijoje, vėl kalbėjo apie Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą „be sienų“.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija išlieka svarbiausia Rusijos prekybos partnere po santykių su Vakarais nutraukimo, tačiau duomenys rodo, kad abiejų valstybių ekonominiai santykiai pradeda lėtėti.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Kinija iš esmės pakeitė Europą kaip pramoninių prekių tiekėja ir rusiškų žaliavų pirkėja. 2021–2025 m. prekyba tarp šalių išaugo 55 proc. ir viršijo bendrą 200 mlrd. dolerių tikslą. Tačiau 2025 m. prekybos apimtys sumažėjo 7 proc. – iki 227,6 mlrd. dolerių. Tai pirmasis kritimas nuo pandeminių 2020 metų.
Rusijos eksportas į Kiniją sumažėjo 3,9 proc., o Kinijos eksportas į Rusiją sumažėjo 10,4 proc.
Mažiau rusiškos naftos ir kiniškų automobilių
Nuosmukis paveikė svarbiausias kategorijas. Rusiškos naftos eksporto į Kiniją vertė, sudaranti apie pusę Rusijos pardavimų šioje rinkoje, sumažėjo 20 proc. Naftos produktų eksportas sumažėjo 33 proc., o anglies – 27 proc.
|
Kinijos pusėje labiausiai sumažėjo automobilių ir įrangos tiekimas. Lengvųjų automobilių eksportas į Rusiją sumažėjo 44 proc., sunkvežimių – 67 proc., telekomunikacijų įrangos – 27 proc., o kompiuterių – 31 proc.
Atsigavimas 2026 metais
2026 metų pradžia atnešė pagerėjimą. Nuo sausio iki balandžio Rusijos ir Kinijos prekyba, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 20 proc. ir pasiekė 85,24 mlrd. dolerių. Rusijos eksportas padidėjo 17 proc., o Kinijos – 23 proc. Tačiau analitikai įspėja, kad dalį augimo lemia žema palyginamoji bazė po silpnesnių 2025 metų. Rusijos eksporto augimą paskatino ir energijos rinkos sutrikimai po karo Irane bei Hormūzo sąsiaurio blokados. Jei energetikos krizė atslūgs, o naftos kainos sumažės, Maskvos pajamos gali vėl susilpnėti.
Ekonominiai partnerystės ribojimai
Didžiausia Rusijos problema yra ta, kad, be energetinių žaliavų, ji Kinijai turi nedaug ką pasiūlyti. Tuo pačiu Pekinas nenori pernelyg priklausyti nuo rusiškos energijos ir ieško įvairių tiekimo šaltinių. Rusijos rinka taip pat turi ribotą absorbcinį pajėgumą. Ji yra gerokai mažesnė ir mažiau turtinga nei Europos Sąjungos ar JAV rinkos, o po kelerių metų kiniškų prekių antplūdžio pradeda jomis persisotinti. Nepaisant politinių pareiškimų apie vis glaudesnį aljansą, „partnerystė be sienų“ vis aiškiau susiduria su ekonominiais apribojimais.
.jpg)
.jpg)
_2.jpg)
.jpg)
