Dangaus krizė šventės metu: kodėl 90 šviesos šou dronų staiga „nusižudė“ vandenyje? (Video) ()
Kas sužlugdė spiečiaus protą?
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=uLklG5d4p9I&t=2s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Masiniu technologiniu kolapsu pasibaigė vienas laukiamiausių metų reginių Australijoje, kai prestižinio šviesų festivalio „Vivid Sydney“ metu maždaug 90 šviečiančių bepiločių orlaivių tiesiogine prasme pradėjo kristi iš dangaus. Įspūdingas „Star-Bound“ šou virš Darling Harboro įlankos akimirksniu virto panikos zona, kai preciziškai sinchronizuota tūkstančio dronų kariauna subyrėjo, o dešimtys tūkstančių dolerių kainuojantys aparatai vienas po kito pradėjo kristi į vandenį, gąsdindami krantinėje susirinkusią minią.
Kaip praneša didžiosios užsienio žiniasklaidos agentūros, įskaitant BBC, incidentas privertė organizatorius skubiai nutraukti pasirodymą ir atšaukti visus artimiausiomis dienomis planuotus skrydžius. Kas iš tikrųjų nutiko technologijai, kuri turėjo demonstruoti ateities pramogų triumfą?
Nuo kosmoso vizijos iki masinio skendimo
|
Šių metų festivalio organizatoriai žadėjo didžiausią ir ambicingiausią dronų programą Sidnėjaus istorijoje. Už techninę dalį atsakinga garsi Jungtinės Karalystės kompanija „SkyMagic“ į orą pakėlė apie 1 000 specialiai šou pritaikytų bepiločių, kurie turėjo suformuoti sudėtingas DNR mokslo bei kosmoso struktūras.
Tačiau idilė truko neilgai. Praėjus vos kelioms minutėms nuo starto, viena iš figūrų tiesiog subyrėjo. Liudininkai fiksavo šiurpų vaizdą: dešimtys šviečiančių taškų atsijungė nuo bendro spiečiaus ir pradėjo kristi žemyn. Pasak uosto darbuotojų, net už 20 metrų girdėjosi garsūs smūgiai, kai dalis aparatų rėžėsi į betonines prieplaukos konstrukcijas, o likusieji su didžiuliais purslais skandinosi įlankoje.
Kas sužlugdė spiečiaus protą?
Dronų šou technologijos remiasi ne rankiniu valdymu, o kolektyviniu intelektu. Visi 1 000 dronų yra valdomi vieno centrinio kompiuterio, o jų koordinacija ore priklauso nuo itin tikslių GPS/RTK pozicionavimo signalų bei nepertraukiamo radijo ryšio.
Oficialiame pranešime „SkyMagic“ specialistai teigia, kad avariją sukėlė „nenumatyti radijo dažnių aplinkos pokyčiai“ iškart po pakilimo. Kalbant paprastai – tankioje miesto aplinkoje, kur signalai atsimuša nuo pastatų, o aplink veikia tūkstančiai žiūrovų išmaniųjų įrenginių ir „Wi-Fi“ stotelių, įvyko kritiniai ryšio trikdžiai.
Kai dronai prarado tikslią vietos orientaciją, suveikė griežti saugumo protokolai (angl. fail-safe):
- automatinis avarinis tūpimas. Praradę ryšį, aparatai negali tęsti skrydžio, nes kyla pavojus susidurti tarpusavyje;
- virtuali tvora (Geofencing). Dalis dronų, aktyvavus avariniam režimui, pasiekė nustatytą apsauginį perimetrą, už kurio skristi draudžiama, ir sistema juos tiesiogiai išjungė. Rezultatas – tiesus krytis į vandenį.
Saugumo triumfas ar brangi pamoka?
Nors vaizdas žiūrovams kėlė nerimą, organizatoriai pabrėžia: sistema suveikė būtent taip, kaip turėjo suveikti pavojaus atveju. Nė vienas dronas neperžengė nustatytos apsaugos zonos ir nesužalojo nė vieno žiūrovo.
Visgi, ši avarija atskleidė didžiulį šiuolaikinių masinių technologijų trapumą. Kai vienas nenumatytas radijo dažnio šuolis gali akimirksniu sunaikinti 89 dronus (kurių kiekvieno kaina, ekspertų vertinimu, siekia nuo 1 500 iki 2 400 dolerių), kyla klausimas – ar ši technologija jau tikrai pasiruošusi pakeisti tradicinius fejerverkus? Kol narai iš įlankos dugno rankioja brangias ličio baterijų liekanas, specialistai privalės rasti būdų, kaip sukurti dvigubai atsparesnes ryšio sistemas prieš vėl paleidžiant robotų spiečius virš žmonių galvų.
.jpg)