Bankai „nulūžo“: kas vyksta ()

2026-06-03

„Swedbank“ košmaras.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Swedbank“ košmaras kaimyninėje Latvijoje: ar esame pasiruošę gyventi be pinigų?

Birželio 1-osios popietė daugeliui mūsų kaimynų latvių tapo tikru išbandymu, priminusiu, kaip greitai skaitmeniniame pasaulyje mūsų „gyvenimo būdas“ gali subyrėti. Tai, kas nutiko ten, – ne šiaip techninis gedimas, o įspėjamasis signalas visam Baltijos regionui: mūsų įprasta, patogi kasdienybė su kortele kišenėje nebėra garantuota.

Kai kortelė tampa tik plastiko gabalėliu

Viskas prasidėjo staiga: parduotuvių kasose nusidriekė eilės, žmonės pasimetę stebėjo, kaip terminalai atmeta mokėjimus, o bankomatai atsisako išduoti grynuosius. Latvijos pavyzdys rodo, kad „skaitmeninė ramybė“ yra trapesnė, nei manome. Rinkos stebėtojai pastebi, kad tokie „domino efektai“ ES erdvėje tampa vis dažnesni, o techninė infrastruktūra – vis labiau pažeidžiama. Jei tokia sistema „užlūžo“ vienoje iš mūsų kaimynių, kyla natūralus klausimas: ar mes, lietuviai, esame atsparūs panašiai krizei?

„Planą B“ turėti privaloma: kaip neįstrigti prie kasos?

Revoliucinis laikrodis, įkvėptas Žemės: „CIGA Design Blue Planet I“ parduodamas ribotu kiekiu

3104 3

„CIGA Design Series U Blue Planet“ – tai itin išskirtinis laikrodis, kuris ne tik rodo laiką, bet ir simbolizuoja meninę bei technologinę inovaciją laikrodžių pasaulyje.

Išsamiau

Srities ekspertai po šio incidento turi griežtą patarimą: nebūkite priklausomi tik nuo vieno mokėjimo būdo. Jei įprastas bekontaktis atsiskaitymas – priglaudžiant telefoną ar kortelę – neveikia, bandykite senąjį metodą: fiziškai įdėkite kortelę į terminalą ir įveskite PIN kodą. Tai atrodo kaip atgyvena, tačiau tokiais momentais – tai vienintelis būdas sėkmingai užbaigti pirkimą. Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad skaitmenizacija turi savo kainą, o mūsų priklausomybė nuo technologijų tampa mūsų didžiausiu pažeidžiamumu.

Informacinis „badas“: kodėl neįmanoma prisišaukti pagalbos?

Situacijos dramatizmą dar labiau padidino faktas, kad „Swedbank“ klientai negalėjo net susisiekti su banku – pagalbos linijos buvo „priblokštos“ tūkstančių skambučių. Analitikai sutaria: kai sistema sugriūva, informacijos trūkumas sukelia didesnę paniką nei pati techninė klaida. Kai žmogus negali nei atsiskaityti už prekes, nei gauti paaiškinimo, jis pasijunta visiškai bejėgis. Tai pamoka mums visiems: kritiniais atvejais bankų sistemos tampa nepasiekiamos ne dėl gedimų, o dėl to, kad niekas nėra pasiruošęs tokiam masiniam „skaitmeniniam stresui“.

Ar saugu būti tik skaitmeniniu piliečiu?

Šis įvykis privertė daugelį susimąstyti: ar pinigų laikymas vien tik mokėjimo kortelėje yra išmintinga strategija? Gyventojų pasipiktinimas, kai prekes tenka grąžinti į lentynas, yra stiprus signalas. Tai verčia mus pergalvoti savo finansinį saugumą ir galbūt vėl pradėti vertinti tą „senamadišką“ grynųjų pinigų atsargą kojinėje ar seife. Nes, kaip parodė Latvijos patirtis, kartais „naujosios taisyklės“ tiesiog nustoja veikti, palikdamos mus be jokių alternatyvų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

dzentlmenis.lv

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()