Jie pasiruošę viskam: atstumas iki jų „vos keli metrai“ ()

2026-06-07

Aprašo kelionę į Narvą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Lenkų žurnalistas Jakub Żelepień savo straipsnyje aprašo kelionę į Narvą ir dalijasi paties užfiksuotais įspūdžiais bei pastebėjimais iš vietos.

Užtenka šiek tiek pakelti balsą, kad promenada vaikštantys rusai aiškiai išgirstų, ką sakau. Mus skiria vos keliasdešimt metrų. Siaura upė. O abipus jos – du visiškai skirtingi pasauliai. Čia Europos Sąjunga ir NATO žiūri tiesiai į akis Rusijos Federacijai. Tai Narva – Estijos pakraštys ir siena, kelianti milžiniškas emocijas nuo Maskvos iki Briuselio.

Iš Talino į Narvą yra 210 kilometrų. Šią trasą įveikiau maždaug per dvi su puse valandos, tačiau išlipęs iš automobilio ir pirmą kartą pažvelgęs į miestą pasijutau lyg būčiau kitoje šalyje. Modernūs, skandinaviško stiliaus pastatai užleidžia vietą sovietiniams, o estų kalbą pakeičia rusų. Prieš leisdamasis į išsamią Narvos ekskursiją, nusprendžiu pavalgyti. Einu į vieną iš internete gerai vertinamų restoranų. Jo pavadinimas užrašytas kirilica.

[EU+Kuponai] Tobulas pirkėjų įvertinimas! Juokingos kainos išmanus belaidis dulkių siurblys kasdieniam naudojimui (Video, „SmartAI V6“)

3840 1

Nuostabiai geros kainos

Specialūs kuponai

Galioja iki 2026-05-07 imtinai!

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

2 metų garantija

Aukščiausia kokybė

Puikūs pirkėjų atsiliepimai

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

– Ar visi mieste kalba tik rusiškai? – klausiu padavėjos, darydamas užsakymą.

– Taip, beveik visi. Dauguma, žinoma, moka ir estiškai, tačiau kasdienybėje šios kalbos nevartoja, – aiškina mano pašnekovė.

Ji pati, kaip prisipažįsta, gerai estiškai nekalba. Žino tik pagrindus. Jos gimtoji kalba – rusų. Remiantis internete pateikiama statistika, tik 2 proc. Narvos gyventojų estų kalbą laiko gimtąja. Įdomu tai, kad tarp jų yra ir miesto merė Katri Raik.

– Kadaise estų kalba buvo kone slapta, šiandien taip nebėra. Narva netaps vienakalbiu miestu – ji išliks dvikalbė, o ateityje galbūt taps net trikalbė, – interviu „Deutsche Welle“ sakė politikė.

Nors 98 proc. Narvos gyventojų kasdieniame gyvenime vartoja rusų kalbą, tai nereiškia, kad jie visi yra Rusijos piliečiai. Tokių mieste, remiantis praėjusių metų surašymo duomenimis, yra 17 428. Iš viso mieste gyvena 52 495 žmonės, tad Rusijos piliečiai sudaro maždaug trečdalį vietos bendruomenės. Didžiausia grupė yra Estijos piliečiai (26 491), o trečiąją vietą užima vadinamieji Estijos nepiliečiai (6 559).

Kas jie tokie? Su šiuo klausimu kreipiausi į Bartoszą Chmielewskį, Rytų studijų centro Baltijos projekto vyresnįjį specialistą.

– Šalyje tokių asmenų yra apie 60 tūkstančių. Tai vadinamųjų pilkųjų pasų turėtojai, kurie negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, o pernai, po dešimtmečių, prarado teisę balsuoti ir savivaldybių rinkimuose. Vis dėlto jie gali laisvai judėti Šengeno erdvėje. Kalbant apie Narvą, jų vaidmuo yra gana nereikšmingas. Didesnę reikšmę turi Rusijos ir (arba) Baltarusijos piliečiai, kurių yra apie 17,5 tūkstančio. Daugeliu atvejų žmonės, neturintys Estijos pilietybės net po 30 metų gyvenimo šalyje, jos neįgijo dėl šeiminių ir ekonominių priežasčių – taip jiems lengviau (nes nereikia vizos) kirsti sieną ir vykti į Ivangorodą, – sako ekspertas.

Ivangorodas iš Narvos puikiai matomas. Rusijos miestas yra kitoje nedidelio tilto pusėje. Tiltas atlieka pasienio kontrolės punkto funkciją. Per jį daugelį metų vyko automobilių, sunkvežimių ir autobusų eismas. Šiuo metu juo gali naudotis tik pėstieji.

Pavalgęs pietus einu tilto link. Stoviu ant šlaito ir stebiu. Žmonės sieną kerta abiem kryptimis – vyksta ir į Rusiją, ir į Estiją. Daugelis jų nešasi krepšius, lagaminus ar kuprines.

– Nemažai žmonių turi draugų ir artimųjų kitoje pusėje. Kai kurie taip pat verčiasi smulkia pasienio prekyba, – sako man eilėje prie pasų kontrolės stovintis vyras.

Pasinaudodamas proga, kad jis noriai bendrauja, klausiu, kiek paprastai tenka laukti kertant sieną.

– Būna įvairiai, jokios taisyklės nėra. Tačiau geriau nusiteikti kelių valandų laukimui, – aiškina jis.

Kaip tik tuo metu prie sienos atvažiuoja autobusas, iš kurio išlipa kelios dešimtys žmonių. Visi stoja į eilę.

Narvos pasienio punktas yra vienas svarbiausių Estijos ir NATO gynybos taškų. Šalis stato naujas karines bazes Rytų Viru apskrityje, siekdama atgrasyti potencialų agresorių.

– Be to, nuo 2022 metų Estijos pasieniečiai sustiprino budėjimą prie Estijos ir Rusijos sienos, o eismas per Narvos tiltą buvo apribotas iki minimumo, – priduria B. Chmielewskis.

Tokie veiksmai pirmiausia yra reakcija į tuo metu prasidėjusį plataus masto karą Ukrainoje. Kartu Talinas turėjo reaguoti į atvirus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus apie Narvą. Rusijos vadovas kalbėjo apie „Petro Didžiojo žemių susigrąžinimą“, taip leisdamas suprasti, kad Estija ar bent dalis jos teritorijos turėtų grįžti Maskvos valdžion.

Šie žodžiai, žinoma, sukėlė protestų bangą Baltijos valstybėje. Tuo tarpu Narvoje, paskutiniuose Estijos žemės metruose, greta plevėsuoja trys vėliavos: Estijos, Europos Sąjungos ir NATO. Jos puikiai matomos iš Rusijos upės kranto. Kaip ir iš Estijos pusės galima lengvai įžiūrėti Rusijos vėliavą, plazdančią virš Ivangorodo tvirtovės sienų.

Apačioje lėtai teka upė. Jos vandenys, nekreipdami dėmesio į aplink tvyrantį politinį šurmulį, srūva tai rusų, tai estų krantais.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tygodnik

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()