„Turime ruoštis karui, kokį matė mūsų proseneliai“ ()
„Didėjančios rizikos įrodymas.“
© ThePixelman (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/war-soldiers-parachutes-469503/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei pusė mūsų kaimynų lenkų baiminasi, kad dar šiais metais Rusija gali imtis karinių veiksmų prieš NATO valstybes Vidurio ir Rytų Europos regione – rodo UCE Research apklausa, atlikta portalo „Onet“ užsakymu.
„Turime būti pasirengę tokiam karui, kokį išgyveno mūsų seneliai ir proseneliai“, – 2025 m. pabaigoje sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, perspėdamas, kad Rusija per kelerius metus gali užpulti NATO narę.
Savo ruožtu 2026 m. vasarį Didžiosios Britanijos Generalinio štabo vadovas maršalas Richardas Knightonas ir Vokietijos Bundesvero generalinis inspektorius gen. Carstenas Breueris laikraštyje „The Guardian“ ir „Die Welt“ rašė, kad kasdien iš žvalgybos ir atvirų šaltinių gauna informaciją, „rodančią, jog Rusijos karinė strategija ryžtingai juda į Vakarus“.
|
Rusija stiprina ginkluotąsias pajėgas. Kariškiai įspėja
Kariškiai pabrėžė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra „perginkluojamos ir mokosi iš karo Ukrainoje eigos, taip pat vykdo reorganizaciją, kuri didina konflikto su NATO šalimis riziką“.
„Maskvos karinis stiprinimas, kartu su jos pasirengimu kariauti mūsų žemyne – ką skaudžiai patyrėme Ukrainoje – yra didėjančios rizikos įrodymas, reikalaujantis bendro dėmesio“, – pabrėžė britų maršalas ir vokiečių generolas.
Anksčiau apie didėjančią karinę grėsmę iš Rusijos perspėjo ir Švedijos karinė žvalgybos ir saugumo tarnyba (MUST). Savo metinėje ataskaitoje ji įvertino, kad per 3–5 metus Rusija bus pasirengusi vykdyti didesnes karines operacijas prieš Vakarus, o per 5–10 metų – plataus masto operaciją, kuria galėtų būti siekiama užimti reikšmingą teritoriją.
Ar lenkai bijo Rusijos agresijos prieš NATO šalį? Apklausos rezultatai
Apie tai, kad nuogąstavimai dėl Rusijos agresyvių veiksmų išlieka ir Lenkijoje, rodo „Onet“ paskelbti apklausos rezultatai. Respondentams buvo užduotas klausimas: „Ar jūs bijote, kad 2026 metais Rusija gali imtis karinių veiksmų arba įvykdyti aiškų agresijos aktą prieš NATO šalis Vidurio ir Rytų Europoje?“
Dauguma respondentų manė, kad toks scenarijus yra įmanomas. 15,9 proc. atsakė „visiškai taip“, o 37,2 proc. – „greičiau taip“. Daugiau nei trečdalis (35,9 proc.) su tuo nesutiko: 9,7 proc. „visiškai netikėjo“, o 26,2 proc. „greičiau netikėjo“. 11,1 proc. pasirinko atsakymą „sunku pasakyti“.
Rusijos karas prieš Ukrainą. Pranešimai apie didelius nuostolius
Rusija jau daugiau nei ketverius metus kariauja su Ukraina. Ukrainos duomenimis, 2026 m. pradžia Rusijos armijai buvo sunkiausia nuo 2023 m.
„DeepState“ projekto duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį rusai fronte padarė tik minimalią pažangą, o vasarį ir kovą ukrainiečiai atsiėmė daugiau teritorijų, nei prarado.
Vasaros puolimas taip pat esą lėmė didelius Rusijos nuostolius – Ukrainos vertinimais, per du mėnesius žuvo arba buvo sužeista apie 70 tūkst. karių. Karo studijų instituto (ISW) teigimu, per pastaruosius metus Rusijos pajėgos vykdė puolimus įvairiomis kryptimis, tačiau nepasiekė reikšmingų operacinių laimėjimų fronte. Rusai nedidelių laimėjimų pasiekė Sumų, Charkivo ir Zaporižios srityse, tačiau turėjo pasitraukti iš dalies anksčiau okupuotų Dnipropetrovsko srities teritorijų.
