„Tai turėjo būti mokestis turtingiesiems. Dabar jis smogia vidurinei klasei“ ()

2026-06-09

Jau ne elitas. Vis daugiau žmonių moka didesnius mokesčius.

Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Antrasis mokesčių slenkstis Lenkijoje turėjo galioti tik uždirbantiems daugiausiai. Šiandien jis apima jau daugiau nei 2,4 mln. žmonių ir vis dažniau „pagauna“ etatinius darbuotojus. Priežastis? Šis slenkstis jau daugybę metų nesikeičia, o atlyginimai ir kainos pakilo.

2026 m. gegužės 26 d. Lenkijos Finansų ministerija apibendrino 2025 m. gyventojų pajamų mokesčio (PIT) deklaravimo rezultatus. Duomenys įspūdingi: beveik 24 mln. deklaracijų buvo pateikta elektroniškai ir tik apie 1 mln. – popierine forma. Rekordine paslauga „Twój e-PIT“ pasinaudojo 14,8 mln. mokesčių mokėtojų, o vidutinis mokesčių grąžinimo laikas tebuvo 13 dienų.

Tačiau šalia šios teigiamos statistikos atsirado vienas skaičius, kuris turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Jau 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo antrąjį mokesčių slenkstį, t. y. nuo dalies savo pajamų sumokėjo 32 proc. PIT. Tai yra net apie 480 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.

Jau ne elitas. Vis daugiau žmonių moka didesnius mokesčius

Tai reiškia, kad beveik 10 proc. mokesčių mokėtojų, atsiskaitančių pagal mokesčių skalę, atsidūrė antrame mokesčių slenkstyje. Dar prieš metus šis rodiklis siekė apie 7,6 proc., prieš dvejus metus – apie 5 proc., o 2022 m. – 3 proc. Tai istorinis lygis – dar niekada ši dalis nebuvo tokia didelė. Ir šis skaičius dinamiškai auga.

34 colių lenktas WQHD monitorius su pilnu USB-C funkcionalumu, „Ethernet" jungtimi ir „Smart KVM" funkcija – už mažiau nei 300 EUR? (AOC CU34E4CV APŽVALGA)

4878 2

Šis 34 colių išlenktas WQHD monitorius su integruota USB-C išplėtimo stotele, „Ethernet" jungtimi ir „Smart KVM" funkcija mums paliko išskirtinį įspūdį. Neįtikėtina, bet visa tai jums kainuos mažiau nei 300 EUR!

Išsamiau

Dauguma šių žmonių dirba pagal darbo sutartis. Praktikoje tai reiškia, kad jų mokestinė našta nesibaigia ties 32 proc. PIT. Prie pajamų mokesčio dar prisideda 9 proc. sveikatos draudimo įmoka bei didelės ZUS (socialinio draudimo) įmokos (formaliai atidedamos būsimai pensijai, tačiau praktikoje finansuojančios einamąją sistemą). Dėl to ribinė darbo jėgos mokestinė našta tam tikrai pajamų daliai tampa labai didelė – ypač lyginant su kitomis apmokestinimo formomis.

Progresinė sistema, bet ne visiems

Viena vertus, galima sakyti: taip veikia progresyvumas. Mokesčių skalė atlieka perskirstymo funkciją ir apima daugiausiai uždirbančius. Būtent todėl Finansų ministerija sako „ne“ idėjoms padidinti ribą iki 140 tūkst. zlotų. Tai biudžetui kainuotų apie 12 mlrd. zlotų, o naudos gautų tik patys turtingiausi mokesčių mokėtojai.

Kita vertus, mokestinė realybė yra labiau komplikuota. Mat turtingiausieji dažnai apskritai nemoka mokesčių pagal bendrąją skalę. Pakanka priminti, kad pajamos iš turimų įmonių dividendų ar kitos kapitalo pajamos yra apmokestinamos fiksuotu 19 proc. tarifu (be sveikatos draudimo įmokos). O vykdant ūkinę veiklą, įskaitant individualią veiklą, galimų sprendimų yra dar daugiau – nuo 19 proc. proporcingojo (linijinio) mokesčio iki fiksuoto mokesčio nuo registruotų pajamų (kuris siekia nuo 2 iki 17 proc., įskaitant, pavyzdžiui, 8,5 proc. daugeliui paslaugų rūšių, 12 proc. programuotojams, 14 proc. gydytojams, dirbantiems pagal B2B sutartis). Prie viso to dar prisideda šeimos fondai su galimybe atidėti mokesčius ir efektyviu 15 proc. tarifu.

Dėl to progresinis apmokestinimas daugiausia paliečia tuos, kurie lieka mokesčių skalėje, t. y. pirmiausia etatinius darbuotojus.

Vidurinioji klasė antrame mokesčių slenkstyje, nes infliacija „suėdė“ ribą

Todėl į antrąjį mokesčių slenkstį vis dažniau patenka žmonės, kuriuos sunku pavadinti „turtingiausiais“: mokytojai, slaugytojos, specialistai, vidurinės grandies vadovai. Norint pradėti mokėti mokestį nuo dalies pajamų pagal 32 proc. tarifą, pakanka didesnio nei 12 tūkst. zlotų (2 826 eurai) atlyginimo neatskaičius mokesčių (bruto). Uždirbant 13 tūkst. zlotų (3 062 eurų) bruto per mėnesį, gruodžio mėnesį išmoka „į rankas“ (neto) nukrenta iki 7 tūkst. zlotų (1 648 eurai) būtent dėl antrojo mokesčių slenksčio.

Esminė problema – indeksavimo trūkumas. Dabartinė 120 tūkst. zlotų (28 265 eurų) riba galioja nuo 2022 m. ir nuo to laiko nebuvo keičiama. Tuo tarpu sukauptoji infliacija per šį laikotarpį jau pasiekė kelias dešimtis procentų. Kitaip tariant: šiandieniniai 120 tūkst. zlotų realiai turi daug mažesnę vertę nei tuo metu, kai buvo įvestas „Lenkijos sandoris“ (Polski Ład). Vertinimais, 2026 m. kainomis tai atitinka maždaug 91 tūkst. zlotų, o tai reiškia, kad perkamoji galia sumažėjo apie 24 proc. Rezultatas – klasikinis vadinamosios „šliaužiančios progresijos“ mechanizmas.

„Šliaužianti progresija“ ir ginčas dėl 140 tūkst. zlotų ribos

Reaguojant į šiuos reiškinius, atsirado projektai padidinti ribą iki 140 tūkst. zlotų (32 976 eurų) – juos pateikė tiek partija „Polska 2050“, tiek prezidentas. Tačiau vyriausybė išlieka skeptiška. Finansų ministras aiškiai nurodo, kad šiuo metu jokie darbai dėl mokesčių ribos didinimo nevyksta. Priežastis – biudžeto apribojimai ir didelės viešosios išlaidos.

Žvelgiant iš sisteminės perspektyvos, svarbiausia išvada yra kita. Tai jau nebėra istorija apie „daugiau mokančius turtinguosius“. Tai istorija apie tai, kad antrasis mokesčių slenkstis nustoja būti turtingiausiųjų riba ir tampa riba vis platesnei dirbančiųjų grupei. Ir jei niekas nepasikeis, kasmet jis „pasiglemš“ dar šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

money.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()