Istorinis teisingumas ar nauja invazija? Kas laukia tų, kurie gyveno po „geležiniu kumščiu“? ()
„Mums nereikia jų teritorijos.“
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=6TEvu4rKUHY
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galimas Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą, pasak kai kurių prognozių, galėtų baigtis Rusijos subyrėjimu. Tokiose analizėse pateikiamos istorinės prielaidos ir galimi scenarijai, kaip daugiatautė RF galėtų (dalimis) pereiti į kitų valstybių sudėtį arba tapti nepriklausomomis valstybėmis. Dauguma tokių prognozių sieja Rusijos žlugimą su Vladimiro Putino režimo susilpnėjimu ar žlugimu.
Ukraina
Visų pirma, Ukrainos pergalės rezultatas būtų faktinis jos teritorijų sugrąžinimas: Krymo, taip pat Donecko ir Luhansko sričių, kurios buvo neteisėtai prijungtos prie Rusijos po vadinamųjų „referendumų“ 2014 m. Šie Kremliaus inicijuoti „balsavimai“ vyko okupacijos sąlygomis ir nebuvo pripažinti niekieno, išskyrus kelias Maskvos satelitines valstybes. Karo pabaiga Rusijos nenaudai užbaigtų ir formalų Chersono bei Zaporožės sričių įtraukimą į jos sudėtį, į kurias okupantai įžengė po plataus masto invazijos, tačiau jų visiškai neokupavo.
|
Ukrainos pergalė galėtų lemti konstitucijos pakeitimus, įtraukiant keturis Rusijos pasienio regionus – Kursko, Belgorodo, Briansko sritis ir Krasnodaro kraštą – į Ukrainos sudėtį. Metais anksčiau Ukrainos gynybos pajėgos buvo įžengusios į Kursko sritį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau pareiškė, kad tai buvo prevencinė priemonė Charkivo ir Sumų saugumui užtikrinti. „Mums nereikia jų teritorijos, mums nereikia jų žemių, mums nereikia jų žmonių. Mes tiesiog norime ramiai gyventi savo namuose be karo“, – sakė valstybės vadovas.
Japonija ir Kinija
Rusijos subyrėjimas galėtų išspręsti du teritorinius ginčus jos rytinėse sienose. Pirmasis – su Japonija dėl Iturupo, Kunaširo, Šikotano ir Habomajų salų, kurias 1945 m. SSRS užėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Taikos sutartis tarp Maskvos ir Tokijo iki šiol nepasirašyta, o 1951 m. San Fransisko sutartyje Japonija atsisakė pretenzijų į Kurilus, tačiau nenurodė, kieno jos priklauso. Nors salos de facto kontroliuojamos Rusijos, Japonija jas vadina „šiaurinėmis teritorijomis“, laikomomis neteisėtai okupuotomis.
„Manau, kad Rusija vienaip ar kitaip silps ir nyks. Ir tokiomis sąlygomis atsiras galimybė atsiimti „šiaurines teritorijas“, – sakė Japonijos nacionalkonservatorių atstovė Jošiko Sakurai.
Kinija gali pasinaudoti Rusijos susilpnėjimu, bent jau siekdama susigrąžinti Tarabarovo salą ir dalį Didžiosios Ussūrijos salos Amūro upėje. Pagal XIX a. sutartis siena daugiausia buvo nubrėžta pagal upių vagą, o XX a. tai sukėlė pasienio konfliktus. 2004–2005 m. šalys pasirašė susitarimą, beveik per pusę padalijusį ginčytinas teritorijas.
Per Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizitą Vokietijoje 2014 m. tuometinė kanclerė Angela Merkel jam padovanojo „pirmą tikslų Kinijos žemėlapį“, sudarytą 1735 m. Remiantis „Die Welt“, jame kaip Kinijos teritorijos pažymėti Rusijos Tolimieji Rytai, Tuva, didelė Sibiro dalis ir Pietų Kinijos jūra.
Europa ir NATO
ES ir NATO šalys šiuo metu neturi oficialių teritorinių ginčų su Rusija. Tačiau aptariami žlugimo scenarijai remiasi Rusijos pralaimėjimu kare, kuriame ES remia Ukrainą ir jau patiria hibridines atakas – nuo diversijų iki dronų ir oro erdvės pažeidimų.
Jei Europos valstybės taptų konflikto dalyvėmis, kai kurios Rusijos teritorijos galėtų pakeisti statusą. Pirmiausia minimas Kaliningrado srities klausimas – buvęs Vokietijos regionas, atitekęs SSRS po Antrojo pasaulinio karo. Maskva teigia, kad ten dislokuotos jos branduolinės ir kitos raketos. Šios bazės neutralizavimas esą svarbus ne tik Lenkijai ir Lietuvai, bet ir visam žemynui.
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas 2025 m. spalį pareiškė, kad Rusijos atakos prieš NATO atveju Kaliningradas būtų „sunaikintas per pirmąsias valandas“. Tai gegužės 19 d. patvirtino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pskovo ir Leningrado sričių dalys (Pečiorų rajonas ir Ivangorodas) pagal 1920 m. Tartu sutartį priklausė Estijai, tačiau vėliau atiteko SSRS – tai kartais svarstoma politiniuose debatuose.
Karelijos pasienio teritorijos buvo atimtos iš Suomijos po 1939–1940 m. karo. Helsinkis formaliai jų nepretenduoja, tačiau karo su Rusija kontekste iškeltas Goglando salos klausimas, kurios Suomija neteko tuo pačiu laikotarpiu. Rusų išstūmimas iš ten leistų visiškai užblokuoti Rusijos laivyno išėjimą iš Sankt Peterburgo ir Kronštato, Baltiją paverčiant NATO vidaus jūra.
![[ŽT] Istorinis sprendimas: to laukė visas pasaulis (Video)](/photo/202606/09/16/thumb_065140__Gemini_Generated_Image_z2xpfuz2xpfuz2xp.png)
.png)
