Viskas, imperija baigėsi: prasideda milžiniškas skilimas ()
„Anarchijos, teritorinės fragmentacijos ir smurto mišinys.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=S_k-mxF6xhQ
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Istoriko ir Ukrainos pasipriešinimo tyrėjo Grigorijaus Rijaus vertinimu, buvusios Rusijos vietoje galėtų atsirasti apie 20 valstybių – panašiai kaip 1917–1918 m., kai žlugo Rusijos imperija ir atsirado Ukraina, Suomija, Baltijos šalys bei laikinos Kubanės ir Sibiro respublikos. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ pateikia penkis galimus Rusijos ateities scenarijus, iš kurių radikaliausias – valstybės fragmentacija.
Autoriai pabrėžia, kad Maskvos kolonizuotose respublikose – Čečėnijoje, Tatarstane, Jakutijoje ir kitur – nepriklausomybės siekiai jau buvo reiškiami 1990-aisiais, tačiau buvo nuslopinti. Tačiau jie neišnyko – tik nuslopinti.
„Šalis, kurią laikė vieninga Maskvos ranka, staiga pradės skilti… anarchija greitai apims valstybę, kuri subyrės į anarchijos, teritorinės fragmentacijos ir smurto mišinį, nepaliekant nė vieno regiono ir nė vienos šeimos nepaliestos“, – prognozuoja „Atlantic Council“ ekspertas Casey Michel.
Pirmasis principas: etnonacionalinis
|
Rusija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 190 tautų, esant etninei valdžios asimetrijai. Etnonacionalinis principas laikomas dažniausiai aptariamu žlugimo modeliu, teigia Rutgers universiteto profesorius Aleksandras Motylis.
Susilpnėjus centrui, tokie regionai kaip Buriatija, Tatarstanas, Baškirija, Dagestanas, Čečėnija, Ingušija ir galbūt Jakutija galėtų reikalauti autonomijos ar nepriklausomybės.
Rijus Čečėniją laiko galimu „domino efekto“ pradžios tašku. Tatarstanas yra ekonomiškai stiprus regionas, o 1992 m. referendume jo gyventojai balsavo už suverenitetą. Taip pat egzistuoja Idelio-Uralo idėjos istorinis pagrindas.
Dagestane ir Baškirijoje taip pat fiksuojami protestai ir separatistinės nuotaikos. 2024 m. Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas teigė, kad perimtose žinutėse matyti netikėtų separatistinių judėjimų.
Antrasis principas: regioninis
Šis scenarijus numato ekonomiškai nusilpusių tolimų regionų sukilimą. Sibiras ir Tolimieji Rytai sudaro apie 13 mln. km², tačiau jų ištekliai centralizuojami Maskvoje.
„Atlantic Council“ teigia, kad Jakutija dar 1990-aisiais turėjo autonomijos pažadų, kurie nebuvo įgyvendinti. Todėl ten galimas net infrastruktūros perėmimas.
Karo ekonomika stiprina šias tendencijas: 2025 m. Rusijos valstybės skola išaugo maždaug 21 %, o regionai susiduria su biudžeto deficitu ir mobilizacijos našta.
Trečiasis principas: postkolonijinis
Tai laikoma tikėtiniausiu scenarijumi. Pasak analitikų, Rusija yra kolonijinė imperija, kuri neišvengiamai gali subyrėti.
Kai kurie ekspertai lygina tai su Jugoslavijos ar Osmanų imperijos žlugimu.
„Nenorime kruvino žlugimo, bet turime jam būti pasirengę“, – teigia Reinhard Kluczek.
Kyrylo Budanovas taip pat yra sakęs, kad Rusijos teritorijoje turėtų atsirasti kelios nacionalinės valstybės.
Rizikos: branduoliniai ginklai ir humanitarinė katastrofa
„Atlantic Council“ pabrėžia, kad Rusija turi vieną didžiausių branduolinių arsenalų pasaulyje. Todėl staigus žlugimas gali būti itin pavojingas.
Ekspertai įspėja apie galimą:
-
humanitarinę katastrofą
-
smurto eskalaciją
-
nestabilumą, panašų į Jugoslavijos ar Osmanų imperijų žlugimą
Kita vertus, teigiama, kad kontroliuojamas perėjimas prie postimperinės Rusijos galėtų sumažinti ilgalaikes grėsmes.
.jpg)
.jpg)