Tai mažiausia pasaulio respublika. Ji nori pakeisti savo pavadinimą ()
Ramiojo vandenyno salų valstybė netrukus gali pakeisti savo pavadinimą.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_Nauru.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauru, mažiausios pasaulyje respublikos, gyventojai balsuos referendume, kad nuspręstų, ar pritaria vyriausybės pasiūlymui Nauru pervadinti į Naoero.
Mažiausia pasaulio respublika netrukus gali įvesti didelių pokyčių, praneša britų „The Guardian“.
„Nauru – dažniausiai tariamas Now-roo (angliškai, - red.) – tapo oficialiu salos pavadinimu, nes jos vietinio pavadinimo nebuvo galima taisyklingai ištarti užsienio kalbomis. Pakeitimas įvyko ne dėl mūsų pasirinkimo, o dėl patogumo“, – teigia salos, esančios vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Mikronezijoje, valdžia.
Tuo tarpu Naoero – tariamas Now-ero – yra terminas, kurį Nauru gyventojai vartoja savo kalba.
Nauru parlamentui priėmus pasiūlymą be opozicijos, salos, kurioje gyvena apie 13 000 gyventojų, gyventojai referendume balsuos ar šis pakeitimas turėtų būti oficialiai įgyvendintas.
|
Ramiojo vandenyno mikrovalstybės prezidentas Davidas Adeangas sausio mėnesį parlamente sakytoje kalboje pareiškė, kad šis pokytis „pagerbs mūsų tautos paveldą, kalbą ir tapatybę“.
Salų valstybė yra maždaug už 3000 kilometrų į šiaurės rytus nuo Australijos, apie 42 kilometrus į pietus nuo pusiaujo. Tai mažiausia respublika pasaulyje tiek pagal dydį, kuris yra kiek daugiau nei 21 kvadratinis kilometras, tiek pagal gyventojų skaičių. Tai trečia mažiausia šalis pasaulyje po Vatikano ir Monako.
1798 m. ji buvo pakrikštyta Maloniąja sala“ kai ją aplankė britų jūreivis, sužavėtas jos grožio ir gyventojų dosnumo. Po to, kai 1888 m. salą aneksavo Vokietija, oficialiuose dokumentuose atsirado pavadinimas Nauru, nors taip pat buvo vartojami jo variantai Nawodo ir Navoda Onawero.
Kai Australija 1919 m. pagal Tautų Sąjungos mandatą perėmė salos valdymą, ji išlaikė rašybą Nauru. Pavadinimas išliko net ir po to, kai šalis 1968 m. įgijo nepriklausomybę. 2001 m. Australija pradėjo naudoti salą kaip migrantų sulaikymo centrą.
Vietovardžių tyrinėtojams tokie pakeitimai niekada nebūna vien rašybos klausimas. Zoltanas Grossmanas, geografijos ir Amerikos indėnų studijų profesorius Evergreeno valstijos koledže Jungtinėse Valstijose, teigia, kad pavadinimų keitimas jau seniai yra kolonijinės valdžios įgyvendinimo dalis.
„Vietinių pavadinimų keitimas buvo neatsiejama kolonializmo dalis, kuria buvo siekiama panaikinti čiabuvių buvimą“, – teigia tyrėjas. „Svarbu ne tik patys pavadinimai, bet ir tai, kas turi galią juos keisti“, – priduria jis.
„Iš esmės dekolonizacija yra susijusi su apsisprendimu, o viena iš fundamentaliausių apsisprendimo išraiškų yra galimybė kalbėti savo kalba ir vartoti savo protėvių geografinius pavadinimus“, – sako Jordanas Engelis, „Decolonial Atlas“ – projekto, kuriuo siekiama sudaryti ir dokumentuoti vietovardžius, – įkūrėjas.
UNESCO oficialiai Nauru kalbą – nauruiečių arba dorerinų naoero – priskiria prie „rimtai nykstančių“ kalbų. Nors nauruiečiai ja kalba tarp šeimos ir draugų, mokyklose jos nemokoma.
Engelis teigia, kad pavadinimo pakeitimas į Naoero galėtų padėti apsaugoti kalbą ateities kartoms. „Tokie pokyčiai gali atlikti svarbų vaidmenį atgaivinant kalbą ir išsaugant kultūrinį tęstinumą“, – aiškina jis.
.jpg)
