Baisu pagalvoti, ką jie su tuo padarys: ginklas, kurio bijojo visi, jau pas juos! ()
Atvirkštinės inžinerijos metodai.
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=qjVIupG1XGQ
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Irano pareigūnai pranešė netoli Varamino miesto, esančio į pietryčius nuo Teherano, aptikę nesprogusią JAV sparnuotosios raketos BGM-109 „Tomahawk“ kovinę dalį. Teigiama, kad dalis raketos elektroninių sistemų išliko pakankamai geros būklės, todėl gali būti panaudotos detaliai techninei analizei.
Didžiausią Irano specialistų susidomėjimą, kaip skelbia vietos žiniasklaida, sukėlė raketoje rastas amerikiečių bendrovės „Honeywell“ gamintas inercinės navigacijos modulis (IMU). Šis komponentas laikomas viena svarbiausių modernių sparnuotųjų raketų sistemų dalių, leidžiančių tiksliai nustatyti raketos padėtį ir kryptį net esant GPS trikdžiams.
Karinės technologijos ekspertų vertinimu, būtent tokios sistemos užtikrina „Tomahawk“ raketų gebėjimą skristi mažame aukštyje, tiksliai sekti suplanuotą maršrutą ir pasiekti taikinius už šimtų ar net tūkstančių kilometrų. Dėl šios priežasties net ir iš dalies išlikusių komponentų analizė gali suteikti vertingos informacijos apie pažangių JAV ginklų veikimo principus.
|
Iranas jau daugelį metų aktyviai taiko atvirkštinės inžinerijos metodus, siekdamas kompensuoti technologinius apribojimus, atsiradusius dėl tarptautinių sankcijų. Tokia praktika tapo viena pagrindinių šalies gynybos pramonės vystymo krypčių.
Analitikai primena, kad Teheranas anksčiau yra tyrinėjęs įvairias užsienio karines sistemas, įskaitant bepiločius orlaivius ir raketines technologijas. Įgyta patirtis leido vietinei pramonei kurti savus produktus, paremtus užsienio technologiniais sprendimais.
Manoma, kad iš nesprogusios „Tomahawk“ raketos gauta informacija galėtų būti panaudota tobulinant Irano sparnuotųjų raketų programas. Daugiausia dėmesio būtų skiriama navigacijos tikslumui, skrydžio valdymui, elektronikos patikimumui ir apsaugai nuo trukdžių.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien tik prieiga prie atskirų komponentų dar nereiškia galimybės sukurti tikslią amerikietiškos raketos kopiją. Modernios ginklų sistemos susideda iš daugybės tarpusavyje integruotų technologijų, kurių atkūrimas reikalauja ilgalaikių tyrimų ir didelių išteklių.
Nepaisant to, bet kokia galimybė išanalizuoti pažangios Vakarų ginkluotės elementus laikoma reikšmingu technologiniu laimikiu. Tokie duomenys gali padėti geriau suprasti priešininko naudojamas sistemas bei prisidėti prie vietinių karinių projektų vystymo.
Vakarų karinių analitikų vertinimu, didžiausia rizika kyla ne dėl vienos prarastos raketos, o dėl galimybės, kad jos technologiniai sprendimai ilgainiui bus pritaikyti kuriant naujus ginklus ar gerinant esamas sistemas. Tokia grėsmė egzistuoja kiekvieną kartą, kai moderni karinė technika patenka į potencialaus priešininko rankas.
Tačiau informacija apie rastą raketą daugiausia remiasi Irano šaltinių paskelbtais duomenimis ir vaizdine medžiaga. Nepriklausomas šių teiginių patvirtinimas kol kas yra ribotas, todėl dalis pateikiamų vertinimų išlieka nepatvirtinti.
