„Nedelsiant sustabdyti tiekimus.“ Kinija atsako į JAV sprendimą ()
Tai yra atsakas į ankstesnius Vašingtono apribojimus Kinijos bendrovėms.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos valdžios institucijos pirmadienį pranešė, kad uždraudžia eksportuoti dvejopos paskirties prekes 10-čiai JAV subjektų, o dar 46 amerikiečių įmones pašalina iš dalyvavimo valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose.
Tai yra atsakas į ankstesnius Vašingtono apribojimus Kinijos bendrovėms.
Remiantis Kinijos prekybos ministerijos sprendimu dėl 10 JAV subjektų, įvesti eksteritorinio pobūdžio apribojimai. Taisyklės kategoriškai „draudžia bet kurios šalies ar regiono organizacijoms ir asmenims perduoti ar tiekti šiems subjektams dvejopos paskirties prekes, kilusias iš Kinijos“. Taip pat nurodyta „nedelsiant sustabdyti visus vykdomus tiekimus“.
Į sąrašą pateko retųjų žemės metalų gamintojos „MP Materials“ ir „USA Rare Earth“, taip pat technologijų bendrovės „Aveox“, „Red Cat“, „Teal Drones“ ir „Ball Aerospace“.
Kinai kalba apie piktybinius amerikiečių veiksmus
|
Kinijos ministerijos atstovas spaudai paaiškino, kad šis žingsnis yra ryžtinga reakcija į „piktybinius JAV vyriausybės veiksmus, pasireiškiančius naujų subjektų įtraukimu į vadinamąjį Kinijos karinių įmonių sąrašą“.
Kinijos finansų ministerija taip pat išbraukė 46 amerikiečių įmones iš Kinijos vyriausybinių užsakymų sąrašo. Pagal naujas taisykles valstybinės institucijos „negali įsigyti produktų, pagamintų“ šių bendrovių, nors apribojimai netaikomi Kinijoje veikiančioms įmonėms su amerikietišku kapitalu. Sąraše daugiausia figūruoja ginklų ir aviacijos koncernai, įskaitant daugybę „Lockheed Martin“, „Raytheon Missiles & Defense“ ir „Boeing Defense, Space & Security“ padalinių.
Pentagono juodasis sąrašas
Naujausi Pekino valdžios veiksmai yra tiesioginis atsakas į JAV Gynybos departamento prieš dvi savaites priimtą sprendimą. Tuomet Pentagonas išplėtė savo juodąjį sąrašą, įtraukdamas į jį kelias dešimtis subjektų, kaltinamų tiesioginiu ar netiesioginiu Kinijos kariuomenės rėmimu ir veikimu JAV bei Kinijos technologinės konkurencijos epicentre.
Jame, be kita ko, atsidūrė elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“, paieškos sistema „Baidu“ bei pirmaujanti elektromobilių gamintoja „BYD“, o tai dar labiau pagilino abiejų valstybių ekonominių santykių krizę. Analitikai nurodo, kad Pekinas, savo sprendimais apimdamas trečiųjų šalių subjektus, kuria vadinamąją ilgosios rankos jurisdikciją. Kinija išnaudoja savo dominavimą žaliavų srityje – ypač retųjų žemės metalų ir aviacijos technologijų – blokuodama reeksportą ir taip atkirsdama JAV gynybos pramonę nuo kitų valstybių tiekimo.
Tai savo ruožtu veda prie pasaulinių tiekimo grandinių paralyžiaus ir verčia besąlygiškai laikytis savo apribojimų grasinant nutraukti tiekimą tiems, kurie nepaklūsta.
