Slapti kontaktai peraugo į atvirą karą: kas iš tikrųjų nutiko tą naktį? ()
„Dabar nėra tinkamas metas.“
© Elionas2 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/flag-eu-europe-colours-blow-1463476/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Slaptos derybos su Rusija gali kainuoti Europos Vadovų Tarybos pirmininkui karjerą.
Skandalingi Europos Vadovų Tarybos komandos kontaktai su Kremliumi supykdė Emmanuelį Macroną ir Friedrichą Merzą bei kelia abejonių dėl jo perrinkimo institucijos vadovo poste.
Europos Vadovų Tarybos pirmininko pozicija pavojuje dėl slaptų kontaktų
Slaptos Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costa pastangos užmegzti ryšio kanalą su Maskva virto visaverčiu diplomatiniu skandalu ir dabar kelia grėsmę jo perrinkimui antrai kadencijai. Briuselio viršūnių susitikimas tapo konfliktinis – ES lyderiai pasidalijo į dvi stovyklas, o dalis jų išreiškė stiprų pasipiktinimą. Diskusijos truko ilgiau nei planuota ir baigėsi giliu susiskaldymu.
|
Skandalas kilo paaiškėjus, kad jo biuro vadovas Pedro Lurti per pastarąsias savaites du kartus bendravo su Maskvos pareigūnais, siekdamas sukurti diplomatinį kanalą su Kremliumi. Apie tai pirmiausia pranešė „Bloomberg“, o „Politico“ išsamiai aptarė galimas pasekmes Costa politinei ateičiai. Anoniminis ES diplomatas šiuos veiksmus pavadino itin neprofesionaliais, nes kontaktai buvo nuslėpti.
Macrono ir Merzo kritika
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas griežtai kritikavo šią iniciatyvą, teigdami, kad dabar nėra tinkamas metas tiesioginiam dialogui su Rusija. Jų nuomone, kai toks laikas ateis, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį, o ne ES institucijos.
Kitos šalys, ypač Baltijos valstybės, Danija ir Nyderlandai, taip pat palaikė šią poziciją.
Nuomonių skilimas ES viduje
Kiti ES lyderiai laikėsi priešingos nuomonės ir palaikė Costa, teigdami, kad būtent Europos Sąjunga turėtų turėti diplomatinius kanalus su Rusija. Kai kurie politikai pabrėžė, kad ES turi turėti savo balsą tarptautiniuose pokalbiuose.
Slovakijos ir Ispanijos premjerai viešai palaikė iniciatyvą, teigdami, kad dialogo kanalo atvėrimas yra būtinas.
Belgijos premjeras pažymėjo, kad svarbiausia – ar Rusija apskritai nori derėtis, ir kad iki tol niekas negali pilnai atstovauti ES tokiose diskusijose.
Konflikto esmė
Ginčas atskleidė gilėjančius nesutarimus ES dėl santykių su Rusija. Vieni nori griežtos linijos ir riboto dialogo, kiti – aktyvesnio ES institucijų įsitraukimo.
Taip pat išryškėjo problema, kad ES nėra aiškaus mechanizmo, kas ir kaip gali įgalioti kontaktus su Maskva, todėl net ir riboti pokalbiai tampa politiniu skandalu.
