Biblinio Nojaus palikuonys. Jie gyvena, bet niekas jų nesupranta ()
Patys gyventojai savo ruožtu teigia esą biblinio Nojaus palikuonys.
© Gulustan (CC BY-SA 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Xinaliq_468.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Xinaliq kaimas Azerbaidžane yra įsikūręs 2180 m aukštyje ir, kaip teigia tinklaraščio „The Third Culture Travels“ autoriai, priklauso vieniems seniausių nuolat apgyvendintų kaimų pasaulyje. Į UNESCO sąrašą įtraukta gyvenvietė išsaugojo savo kalbą, išskirtinę architektūrą ir pusiau klajoklišką tradiciją. Patys gyventojai savo ruožtu teigia esą biblinio Nojaus palikuonys.
Dėl izoliuotos padėties Kaukazo kalnuose Xinaliq tūkstantmečius vystėsi savo paties ritmu. Čia gyvena chinalugai, kurie save vadina „Kettid“, o savo kalbą – „Ketsh“. Remiantis „The Third Culture Travels“ pasakojimu, ši kalba skiriasi nuo kitų regione vartojamų kalbų, turi savo sudėtingą struktūrą ir unikalius garsus.
|
Chinalugai yra Kaukazo albanų palikuonys, išsaugoję savo kultūrą bei papročius. Gyventojai taip pat teigia, kad jie yra kilę iš Nojaus ir kad būtent šiose apylinkėse turėjo nusileisti arka. Vietinės legendos byloja, kad dalis žmonių nuo biblinio tvano išsigelbėjo ant Azerbaidžano kalvos viršūnės.
Gyventojų skaičius paprastai siekia kelis šimtus žmonių, tačiau jis kinta kartu su sezoninėmis piemenų bei bandų migracijomis senaisiais transhumancijos maršrutais.
Išskirtinė kaimo architektūra
Ne mažiau išskirtinė yra ir vietinė architektūra. Akmeniniai namai, turintys po dvi ar tris sienas, stovi ant stačių šlaitų vienas virš kito, o žemesnio pastato stogas atstoja kiemą aukščiau esančiam. Toks išplanavimas padeda taupyti vietą ir išlaikyti šilumą, kaip ir vietinio akmens bei tradicinių statybinių medžiagų naudojimas.
Kaip teigia portalas, vanduo vietoje būdavo atvedamas vamzdeliais į metalinius lovius, o žiemai kuras buvo ruošiamas iš džiovinto gyvulių mėšlo. Tuo pat metu gyvenvietėje buvo elektra, veikė palydovinės antenos, telefonas, paštas ir mokykla.
