Rusai siautėja: kam „protėviai kaupė“ branduolinį ginklą? ()
„Buvo tik pasiūlymas.“
© XIAOLI362 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/mushroom-cloud-war-mobile-phone-6272410/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karingai nusiteikę vadinamieji „vanagai“ (Rusijos karo šalininkai ir įtakingi nacionalistiniai veikėjai, red.past.) ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti JAV tarpininkaujamą diplomatiją ir imtis konflikto eskalavimo Ukrainoje, reaguojant į virtinę skaudžių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių Rusijos teritorijoje, praneša „Reuters“.
Pasak agentūros, „vanagai“ mano, kad Vašingtonas sulaužė savo pažadą pasiekti karo pabaigą Kremliui palankiomis sąlygomis. Kaip pažymi „Reuters“, raginimai imtis griežtesnių veiksmų nėra nauji – anksčiau karo šalininkai jau reikalavo skelbti naują mobilizaciją, smogti Europos karinės pramonės objektams ir net panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Tačiau, pasak „Reuters“, šie raginimai vėl sustiprėjo po virtinės Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, kurie palietė Krymą ir Maskvą, sukėlė didžiausią benzino krizę Rusijoje ir privertė Krymo valdžią pačiame turizmo sezono įkarštyje paskelbti pusiasalyje nepaprastąją padėtį.
|
„Kas dar turi įvykti, kad pagaliau pradėtume kariauti iš tikrųjų? Karas reiškia pergalę bet kokia kaina. <...> Kodėl nenaudojame branduolinio ginklo, kurį mūsų protėviai sukūrė ir kaupė <...> būtent šiam tikslui?“ – praėjusią savaitę piktinosi televizijos kanalo „Cargrad“ savininkas Konstantinas Malofejevas po to, kai bepiločiai orlaiviai smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.
„Reuters“ šaltiniai, artimi Kremliui, teigė, kad Vladimiras Putinas į tokią retoriką gali reaguoti ramiai – Maskva vis dar siekia palikti atviras duris galimam diplomatiniam konflikto sprendimui.
Kol kas Kremlius nepaklūsta „vanagų“ raginimams pasitraukti iš derybų, nors aukšto rango pareigūnai pripažįsta jų nesėkmę ir kaltina Jungtines Valstijas sulaužius susitarimus, esą pasiektus tarp Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo Aliaskoje.
Tarp tokių pareigūnų yra ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris pareiškė, jog neatmeta galimybės, kad susitikimas Ankoridže buvo sumanytas tam, kad Ukraina gautų laiko persiginkluoti. Atsakydamas į tai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Aliaskoje jokių susitarimų su Putinu nebuvo pasiekta.
„Buvo tik pasiūlymas, tačiau jokio susitarimo nebuvo“, – sakė jis.
Tuo metu Ukraina intensyvina smūgius. Pasak „The Wall Street Journal“ skaičiavimų, Rusijos teritorija ir okupuotas Krymas buvo atakuoti 8,8 tūkst. bepiločių orlaivių – tai dvigubai daugiau nei sausį ir beveik keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Remiantis „Janes“ duomenimis, birželį patvirtintų tolimojo nuotolio smūgių skaičius pasiekė rekordinį lygį – 32.
Be atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, dėl kurių naftos perdirbimo apimtys Rusijoje sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius 20 metų, su izoliacijos grėsme susidūrė ir Krymas. Ten, be benzino trūkumo, vietos gyventojai skundžiasi dingstančiomis būtiniausiomis prekėmis – nuo druskos iki saulėgrąžų aliejaus.
Karo ekspertas Ruslanas Puchovas pažymi, kad Rusija turi nedaug galimybių pasipriešinti bandymams izoliuoti Krymą.
„Ukraina gerokai susilpnino Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemą Kryme, o po to pradėjo sistemingai atakuoti pažeidžiamiausias vietas – logistiką, kuro tiekimą ir energetikos infrastruktūrą“, – teigė jis.
![[ŽT] Jie jau čia. 10 km aukštyje. Prie pat Kaliningrado sienos](/photo/202606/29/10/thumb_394166__nvbcj)
