Tai nutiks liepos 11-ą? Budanovas skubiai perspėja Lenkiją ()
Kyjivas neketina priimti ultimatumų ir reaguos į galimus kitos pusės veiksmus.
© Головне управління розвідки Міністерства оборони України (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kyrylo_budanov_in_his_office_4.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Įtampa Ukrainos ir Lenkijos santykiuose netrukus gali pasiekti kulminaciją, tačiau Kyjivas neketina priimti ultimatumų ir reaguos į galimus kitos pusės veiksmus“, – interviu leidiniui „RBK-Ukraina“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas.
Budanovo nuomone, netrukus įtampa santykiuose su Lenkija pasieks kulminaciją, o sunkiausias dvišalių santykių etapas dar tik laukia.
„Ši (kulminacija) tikrai netrukus įvyks. Čia nėra jokios didelės paslapties, (liepos 11 d.) minimos Voluinės tragedijos metinės. Iš mano turimos informacijos matyti, kad jie (Lenkijos pusė) ruošia visą virtinę – pakartosiu tai – veiksmų, vedančių prie eskalacijos, todėl akivaizdu, kad visa tai dabar bus tęsiama“, – pokalbyje su Ukrainos agentūra sakė Budanovas.
„Ukraina nepriims ultimatumų iš nieko šiame pasaulyje. Pastaruoju metu būtent Rusija bandė mums iškelti ultimatumą – nenorint įžeisti Lenkijos, bet (Rusija) yra šiek tiek galingesnė už Lenkiją – ir mes vis tiek jo nepriėmėme. Taip, yra sunku, blogai, daug kraujo. Bet net ir jų ultimatumo mes nepriėmėme. Tad kodėl kažkas mano, kad mes priimsime kažką kito, iš kitos pusės? Su mumis nederėtų kalbėti ultimatumų kalba“, – pabrėžė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
„Katastrofa arba deeskalacija“
|
Kaip pabrėžė Budanovas, Ukrainos pusė neketina veikti skubotai ar žengti klaidingų žingsnių, tačiau jis perspėjo, kad – kaip skelbia „RBK-Ukraina“ – „kiekviena nedraugiškos politikos apraiška sulauks reakcijos“.
„Jei matome, kad kažkas imasi nebrandžių veiksmų, tai kam mums atsakinėti ir patiems iš anksto daryti klaidingus žingsnius? Tegul pirmiausia jie padaro ėjimą – tada mes pagalvosime ir atitinkamai sureaguosime. Niekas neketina sėdėti sudėjęs rankų“, – sakė jis.
„Didžiausia eskalacija visada veda arba į katastrofą, arba į deeskalaciją. Tikiuosi, kad bus prieita prie deeskalacijos“, – pareiškė Budanovas.
Įtampa Lenkijos ir Ukrainos santykiuose
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos ir Ukrainos santykiuose tvyrojo įtampa dėl ginčų istoriniais klausimais, įskaitant Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) ir su ja susijusių asmenybių įamžinimą. Ginčą sukėlė gegužės pabaigoje priimtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas suteikti Ukrainos kariniam daliniui UPA didvyrių vardą.
Šis sprendimas Lenkijoje sulaukė kritikos. Jį neigiamai įvertino, be kitų, premjeras Donaldas Tuskas, gynybos ministerijos vadovas bei vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, užsienio ministerija, o prezidentas Karolis Nawrockis birželio 19 d. pranešė nusprendęs atimti iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną. Kitą dieną V. Zelenskis ordiną per kurjerių įmonę išsiuntė atgal į Varšuvą.
Baltojo erelio ordino atsisakė ir buvę Ukrainos prezidentai: Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka bei Petro Porošenka, o kitus Lenkijos valstybinius apdovanojimus grąžino: Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, Budanovas, jo pavaduotojas Ihoris Žovkva bei Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras. Partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jarosławas Kaczyńskis paskelbė, kad grąžins 2022 m. jam įteiktą Ukrainos Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordiną. Apie jiems įteiktų ukrainietiškų apdovanojimų grąžinimą paskelbė ir kiti PiS politikai: buvęs gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Błaszczakas, buvęs URM vadovas Zbigniewas Rau, europarlamentaras Adamas Bielanas bei Seimo narys Marekas Kuchcińskis.
Liepos 1 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) priėmė įstatymą dėl Nacionalinio panteono įkūrimo, kuriame – parlamento pirmininko Ruslano Stefančuko teigimu – atguls „geriausi ukrainiečių tautos sūnūs ir dukros“. Kaip PAP agentūrai sakė deputatas Mykyta Poturajevas, dar nėra veikėjų, galinčių atsidurti Panteone, sąrašo; tačiau jis neatmetė galimybės, kad tarp jų gali atsidurti, pavyzdžiui, Stepanas Bandera.
Ginčas dėl UPA ir Voluinės UPA išlieka viena iš labiausiai ginčytinų temų Lenkijos ir Ukrainos santykiuose. Lenkų istorikų teigimu, 1943 m. liepą UPA būriai įvykdė koordinuotas atakas prieš maždaug 150 lenkų gyvenamų vietovių Voluinėje, kas tapo nusikaltimo, Lenkijoje vadinamo Voluinės genocidu, kulminacija. Kaltininkais laikomi Stepano Banderos frakcijos Ukrainos nacionalistų organizacijos ir jai pavaldžios UPA nariai. Lenkija nusikaltimus prieš lenkų tautybės gyventojus pripažįsta genocidu, tuo tarpu daugelis ukrainiečių istorikų ir politikų interpretuoja juos kaip platesnio Lenkijos ir Ukrainos konflikto, už kurį atsakomybė tenka abiem pusėms, dalį. Tuo pat metu ukrainiečių istorinėje atmintyje OUN ir UPA dažnai suvokiamos kaip kovos už nepriklausomybę bei pokario pasipriešinimo Sovietų Sąjungai simboliai.
V. Zelenskis, liepos 1 d. spaudos konferencijoje paklaustas, ar Kyjivas nebijo, kad konfliktas su Lenkija dėl karinio dalinio pavadinimo UPA didvyrių vardu gali sutrukdyti Ukrainos stojimo į ES procesui, atsakė, kad Lenkiją ir Ukrainą „jungia istorija“.
„Esame kaimynai ir, kaip ir dauguma Europos šalių, praeityje turėjome problemų. Bet mes gyvename dabar ir susiduriame su vienu agresoriumi. Privalome galvoti apie saugumą, – pabrėžė jis. – Jei yra klausimų, atsiras ir atsakymų. Ukraina tam pasiruošusi. Esame stiprūs kaimynai ir geri draugai“, – pareiškė jis.
![[ŽT] Kaliningradas vėl akiratyje: „šukuoja“ antrą dieną iš eilės](/photo/202607/09/00/thumb_100966__krykrykry.jpg)
![[ŽT] Va čia tai kirtis! Erdoğanas daro pareiškimą](/photo/202607/08/15/thumb_043053__snapshot.jpg)
