Ukraina „nukirto“ Rusijos palydovus: kodėl Putino svajonė apie savo „Starlink“ virsta košmaru? ()
„Tai juodoji skylė.“
© PIRO4D (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/satellite-earth-planet-universe-3977165/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, bando sukurti nuosavą palydovinio interneto sistemą, panašią į „Starlink“, tačiau su sunkumais susidūrė jau pačioje projekto pradžioje.
Apie tai pranešė „Bloomberg“.
Agentūra pažymi, kad praėjus maždaug šešeriems metams nuo tada, kai „SpaceX“ pradėjo diegti savo palydovų tinklą, dabar turintį daugiau kaip 10 tūkst. žemosios Žemės orbitos palydovų, pirmoji 16 Rusijos palydovų „Rassvet“ partija į orbitą buvo iškelta tik šių metų kovą.
Tačiau birželį paaiškėjo, kad vienas iš šių palydovų nustojo veikti.
Netrukus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kosminiai planai, regis, sulaukė dar vieno smūgio – liepos 1 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie smūgį Kosminių ryšių centrui netoli Maskvos. Per ataką buvo apgadintas pagrindinis pastatas ir sunaikintos kai kurios antenos.
|
„Bloomberg“ pažymi, kad tiek „Rassvet“ sistemos diegimas, tiek smūgis kariniam objektui atskleidžia problemas, su kuriomis Maskva susiduria bandydama neatsilikti nuo Vašingtono ir Pekino kosmoso srityje, ypač vykstant karui prieš Ukrainą.
Naujajam „Roskosmos“ vadovui Dmitrijui Bakanovui pavesta bent iš dalies sugrąžinti Rusijos kosminėms ambicijoms buvusią šlovę. 2025 m. Putino paskirtas pareigūnas skatino į „SpaceX“ panašius startuolius ir aktyviai rėmė projektą „Rassvet“.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad dabartinės „Roskosmos“ pastangos pasivyti konkurentus ryškiai kontrastuoja su Sovietų Sąjungos kosminės programos „aukso amžiumi“ Šaltojo karo metais. Tuomet SSRS paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą ir į kosmosą išsiuntė pirmąjį žmogų. Net ir po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija išliko viena iš kosmoso lyderių – jos raketos „Sojuz“ į orbitą keldavo užsienio palydovus.
Tačiau Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą smarkiai smogė šiam verslui, nes potencialūs klientai pasirinko kitus paslaugų teikėjus.
„Roskosmos – tai juodoji skylė, kasmet praryjanti milijardus nuostolių“, – cituoja agentūra Europos politikos analizės centro vyresnįjį mokslinį bendradarbį Pavelą Luziną.
„Bloomberg“ taip pat pažymi, kad rekordinis pirminis viešasis „SpaceX“ akcijų platinimas birželį dar labiau išryškino atotrūkį tarp JAV bendrovės ir Rusijos kosmoso sektoriaus.
Balandžio 16 d. portalas „Militarnyj“ pranešė, kad kovo pabaigoje Rusijos bendrovė „Biuro 1440“ į orbitą iškėlė pirmąją serijinę 16 palydovų grupę, kuri taps būsimos ryšių sistemos „Rassvet“ pagrindu.
Kaip buvo pažymėta tyrime, tai žymi Rusijos „Starlink“ tipo ryšių sistemos diegimo pradžią. Tokia sistema gali tapti strategine grėsme ne tik Ukrainai, bet ir kitoms valstybėms.
Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“, teigė, kad norint užtikrinti nuolatinį ir stabilų duomenų perdavimą, reikėtų paleisti mažiausiai 200–250 palydovų.
Birželio 12 d. Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su Rusijos kariškiais, dalyvaujančiais plataus masto invazijoje į Ukrainą. Susitikimo metu jis du kartus pareiškė, kad Rusija jau turi vietinę palydovinio interneto sistemą, skirtą bepiločių orlaivių valdymui.
Tačiau patys rusai pareiškė, kad tokių sistemų iš tikrųjų nėra.
Per susitikimą Putinas taip pat paminėjo aviacijos ir kosmoso bendrovę „Biuro 1440“. Kovo mėnesį ji į orbitą iškėlė pirmuosius žemosios orbitos grupuotės „Rassvet“ palydovus, kurie laikomi Rusijos alternatyva „Starlink“.
.png)
