„Kąsnis“, kurį bus sunku nuryti: jie išslaptino duomenis ()
Atskleistas dokumento turinys.
© https://www.pexels.com/photo/silhouette-of-moscow-kremlin-at-vibrant-sunset-36767209/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išslaptintuose JAV žvalgybos dokumentuose minimas ne tik Rusijos vardas – šį „kąsnį“ bus sunku nuryti
Penktadienį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad išslaptinti žvalgybos dokumentai, kuriuose kalbama apie Rusijos, Kinijos ir Irano kišimąsi į šalies rinkimus. Kremlius, žinoma, teisinasi.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 25 minučių trukmės kalboje teigė, kad rinkimų sistema yra pažeidžiama ir ja gali manipuliuoti ar ją paveikti tokios užsienio valstybės kaip Kinija, Iranas ir Rusija. Taip pat jis pranešė, kad išslaptinti žvalgybos dokumentai, kuriuose aprašytos užsienio šalių galimybės pakenkti JAV rinkimų infrastruktūrai.
„Nepagrįsta informacija“
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad „Rusija niekada nesikišo į kitų valstybių vidaus reikalus“, skelbia Lietuvos portalas Lrytas.lt.
„Ir tikimės, kad niekas nemėgins kištis į mūsų vidaus reikalus“, – spaudos konferencijoje sakė D. Peskovas.
|
D. Peskovas tvirtino, kad JAV prezidentas remiasi nepagrįsta informacija ir kad nebuvo nustatyti jokie su rinkimais susiję pažeidimai iš Rusijos pusės.
Kinija taip pat atmetė D. Trumpo teiginį, kad ji gavo duomenis apie maždaug 220 milijonų Amerikos rinkėjų. Pekinas šiuos kaltinimus pavadino visiškai išgalvotais.
Išslaptintuose dokumentuose teigiama, kad, artėjant 2020 m. JAV prezidento rinkimams, Rusija siekė diskredituoti Joe Bideną ir dar labiau sustiprinti socialinę priešpriešą Amerikoje. Tuo tarpu pats D. Trumpas, kalbėdamas apie JAV rinkimų sistemos pažeidžiamumą, Rusijos beveik neminėjo.
Tarp išslaptintų dokumentų yra du JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos memorandumai: vienas parengtas 2020 m. sausį, kitas – 2020 m. rugpjūtį.
Pirmajame memorandume Rusija kartu su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja įvardijama kaip viena iš valstybių, gebančių pakenkti JAV rinkimų infrastruktūrai.
„Rusija beveik neabejotinai ištyrė rinkimų infrastruktūros pažeidžiamumą 2016 m. rinkimų ciklo metu, gavo prieigą prie su rinkimais susijusių sistemų bent dviejose valstijose ir pavogė rinkėjų duomenis bent iš vienos valstijos“, – teigiama dokumente.
Antrajame memorandume, parengtame šešiais mėnesiais vėliau, išsamiau aprašytas Rusijos vaidmuo. Jame teigiama, kad Rusijos pareigūnai ir Vladimiras Putinas kontroliavo tarpininkų veiklą, skleidžiant teiginius apie Ukrainos įtaką 2016 m. JAV rinkimams, įskaitant kaltinimus dėl J. Bideno ryšių su Ukrainos įmone „Burisma“.
D. Trumpas apie šiuos ryšius ne kartą kalbėjo savo 2020 m. rinkimų kampanijos metu. Dokumente nurodoma, kad su Maskva susiję asmenys šią informaciją platino tarp JAV pareigūnų, naudodamiesi tiek asmeniniais kontaktais, tiek publikacijomis internete ir žiniasklaidoje.
Dokumento turinys
Minimi du vardai: Andrijus Derkačas – buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, kuris po Rusijos pradėto karo paliko Ukrainą, bet 2024 m. tapo Rusijos Federacijos Tarybos nariu, ir Konstantinas Kilimnikas – politinis konsultantas. Abu šiuos asmenis JAV yra paskelbusios ieškomais.
„Šie asmenys susitarė, kad, artėjant rinkimams, suintensyvintų savo veiklą ir pačiame 2020 m. prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje sukeltų plataus masto korupcijos skandalą. Jų tikslas buvo užtikrinti J. Bideno pralaimėjimą ir D. Trumpo pergalę“, – teigiama dokumente.
Dokumente taip pat nurodyta, kad Rusija naudojo valstybines žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, siekdama diskredituoti J. Bideną ir kurstyti visuomenės susiskaldymą JAV. Teigiama, kad šie naratyvai daugiausia buvo palankūs D. Trumpui, nors kai kuriais atvejais buvo kritikuojama ir jo administracija.
Be to, dokumente sakoma, kad Rusijos „trolių fabrikas“, Užsienio žvalgybos tarnyba ir Vyriausioji žvalgybos valdyba pradėjo samdyti autorius iš JAV ir kitų šalių, kad šie naujienų platformose anglų kalba kurtų antiamerikietišką, JAV auditorijai skirtą turinį.
Dokumento autoriai praneša ir apie tyrimus, atliktus siekiant išsiaiškinti JAV įstaigų interneto svetainių pažeidžiamumą.
Ataskaitoje pateikta ir lentelė, kurioje palyginti Rusijos, Kinijos ir Irano atlikti veiksmai. Joje teigiama, kad Rusija platino pranešimus spaudai, publikavo turinį valstybinėje žiniasklaidoje, platino slaptus pranešimus socialiniuose tinkluose ir slapta darė įtaką politikams. Rusija taip pat naudojo žvalgybinę informaciją, siekdama pakenkti politikams, darė įtaką rinkimų procesams, teisėsaugos institucijų veiklai ir reagavo į JAV įgyvendintas atsakomąsias priemones.
Iš lentelės matyti, kad Rusijos pastangos daryti įtaką rinkimams buvo įvairesnės nei Kinijos ar Irano veiksmai. Nepaisant to, savo kalboje apie JAV rinkimų sistemos pažeidžiamumą, kurios kontekste ir buvo paskelbti šie dokumentai, D. Trumpas Rusiją paminėjo tik epizodiškai, pagrindinį dėmesį skirdamas būtent Kinijos veiksmams.
