Įmonėse bręsta katastrofa: Z karta atsisako būti viršininkais – priežastis privers susimąstyti ()
Naujas sėkmės matas: gyvenimas svarbiau už darbą.
© CasetteVHS96, CC BY-SA 4.0 |
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuolaikinėje darbo rinkoje bręsta tyli revoliucija, kuri jau dabar gąsdina didžiųjų įmonių vadovus. Tradicinis karjeros modelis, kuriame didžiausia sėkme buvo laikomas vadovo kėdės iškovojimas, griūva. Jaunoji karta nebenori aukoti savo gyvenimo vardan skambių pareigų, o įmonės netrukus nebeturės kam patikėti valdymo vairo.
Naujas sėkmės matas: gyvenimas svarbiau už darbą
Jauni darbuotojai nesvajoja būti paaukštinti į vadovaujančias pareigas. Vis mažiau jaunų talentų siekia tapti viršininkais, nes Z kartai karjeros augimas nebėra lygus sėkmei. Vietoj to jie teikia griežtą pirmenybę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai (angl. work-life balance).
Šis reiškinys tampa rimtu iššūkiu įmonėms, kurios jau dabar susiduria su didžiuliais sunkumais kurdamos būsimą vadovų komandą.
|
„Remiantis pasauliniais tyrimais, tik apie 6 % Z kartos atstovų nori užimti vyresniąsias vadovaujančias pareigas ir tapti vadovais. Tai labai rimta problema organizacijoms ir jų struktūroms“, – „Euronews“ sakė Tomasz Szklarski, „Enpulse“ generalinis direktorius ir darbuotojų įsitraukimo ekspertas.
Dvigubai didesnis krūvis ir augantis spaudimas
Ekspertų teigimu, nenoras užimti vadovaujančių pareigų pirmiausia kyla dėl nuolat augančio vadovų pareigų spektro. Šiandien paaukštinimas ateina su daug didesniu darbo krūviu, kurio algos priedas nebepateisina.
Pastaraisiais metais dramatiškai išaugo pavaldinių skaičius vienam vadovui: vidutinis komandos dydis išaugo dvigubai – nuo maždaug šešių iki dvylikos žmonių.
Dėl to vidurinės grandies vadovai patiria vis didesnį spaudimą iš abiejų pusių:
- atskaitomybė esantiems viršuje. Privaloma įgyvendinti griežtus direktorių iškeltus verslo tikslus bei rodiklius;
- atsakomybė esantiems žemiau. Būtina užtikrinti nuolat augančių komandų vystymąsi, jų motyvaciją ir emocinę gerovę.
„Z karta labai aiškiai supranta darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir aukas, reikalingas norint tapti lyderiu. Jauni žmonės puikiai supranta su valdymu susijusį spaudimą. Vadovas yra atskaitingas tiek savo vadovams, tiek nuolat augančioms komandoms, kuriomis reikia tinkamai rūpintis“, – pabrėžia T. Szklarski.
Europa atsidūrė didžiausio pavojaus zonoje
Susidomėjimo vadovaujančiomis pareigomis mažėjimas nėra problema, būdinga tik atskiroms įmonėms. Tai globali tendencija, kuri dėl demografinių pokyčių gali būti ypač skausminga ir finansiškai pražūtinga būtent Europai.
Ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius Senajame žemyne nuolat mažėja, o visuomenė sparčiai sensta. Jei įmonės nesugebės skubiai transformuoti valdymo kultūros, neugdys naujų lyderių ir neskatins darbuotojų prisiimti atsakomybės, europietiškam verslui gresia rimta stagnacija ir konkurencingumo praradimas pasaulinėje rinkoje.
