„Pabaiga – neišvengiama“: oligarchas Nr. 1 meta iššūkį senoliui soste ()
„Žmogus, išėjęs iš šešėlio.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=xuDHoDOLvZ0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Komentaro autorius – Viačeslavas Širiajevas, Rusijos verslininkas, publicistas ir opozicinių pažiūrų politinis komentatorius, viešai kritikuojantis Kremliaus politiką ir Rusijos karą prieš Ukrainą.
Džinas iš Kremliaus butelio vis dėlto išlindo.
Tai Andrejus Melničenka, kurio turto mastas leidžia jį vadinti „oligarchu numeris vienas“. Taip, didžiąją dalį turto jis perrašė šeimos nariams, todėl kai kam jo pirmoji vieta turtingiausiųjų sąrašuose gali atrodyti neįtikinama. Tačiau Melničenka – tai anglis (100 mln. tonų per metus), trąšos (20 mln. tonų per metus) ir dar daugybė kitų verslų. Beje, tai azotinės trąšos, ir tai svarbu viso tolesnio teksto kontekste.
Aš esu Viačeslavas Širiajevas, su Melničenka asmeniškai nesame pažįstami. Manau, šį tekstą jam parodys žmonės, kurie užsakovo prašymu surengė jo „prisistatymą“ žurnale The Economist. Esame beveik bendraamžiai, todėl leisiu sau kreiptis į Melničenką familiariau.
Andrejau, man taip pat patinka burinės jachtos, esu gavęs kapitono licenciją Maljorkoje ir aš žinau, kad Jūs kitoks. Jūsų milžinišką burinę jachtą „A“, kuri man labai patinka, dažnai matydavau prieplaukose ir galvodavau – jis tikrai kitoks.
|
Tačiau apie šalies ateitį prabilote ne dėl to. O todėl, kad supratote: gyvenimas baigtas. Anglies imperija byra (laisvė geriau už nelaisvę – Europos anglies rinka geresnė nei kiniškoji, kurios iš esmės nebėra). O trąšos, lyg tyčia, yra azotinės. Jei būtų kalio trąšos – dar pusė bėdos. Tačiau ukrainiečiai nepaliks akmens ant akmens iš Jūsų gamyklų, nes azotas – tai karo atomas. Jis reiškia ne tik žalius naujos gyvybės daigus, bet ir sprogmenis, begalines juodų kryžių eiles.
Nieko nuostabaus, kad puolėte gelbėti šalį po Ukrainos smūgių Jūsų gamyklai „Novomoskovskij Azot“ Tulos srityje. Greitai supratote, kad Jūsų verslo imperija žlunga.
Prašau perskaityti iki galo – aš Jūsų nekaltinsiu. Aš irgi užsiėmiau privačiu verslu, gyvenau savo gyvenimą ir nesikišau į politiką, kol į Kyjivą nepradėjo skristi raketos. Nuoširdžiai noriu padėti, jei jau Abramovičiui nepavyko, o Istorijos ranka išstūmė Jus į priekį iš paklusnių turtuolių, nulenkusių galvas prieš sostą, rikiuotės. Net įsivaizduoju išsigandusio senio žvilgsnį, kai jis nuo savo sosto palaimino Jus taikdario vaidmeniui. Tą gegužės 28-osios naktį Jums teko atgailauti dėl savo „vakarietiškos prigimties“, kad atitiktumėte jo mąstymo matricą.
Beje, sąvoką „vakarietiškoji buržuazija“ pirmą kartą išgirdau tą 1994-ųjų spalio vakarą, kai pirmąkart nuskambėjo ir Jūsų pavardė. Į atvirą paskaitą Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute buvo atvykęs ponas Masarskis iš Bankų asociacijos. Jis pasakojo, kaip sukūrėte MDM banką iš valiutų arbitražo – pirkdavote dolerius ten, kur jie pigesni, ir parduodavote ten, kur brangesni. (Nepainiokime to su spekuliacija – čia kalbama apie skirtumą erdvėje, o ne laike.)
Negaišiu laiko demaskuodamas Jūsų naivių grasinimų Vakarams. Nei Rusijos subyrėjimo perspektyva, nei branduolinis šantažas, nei Maskvos perėjimo į Pekino orbitą grėsmė Civilizacijos jau nebeveikia. Šiose stotelėse jau buvome, o priekyje – galutinė: pralaimėjimas, žlugimas, o Jums – viso turto praradimas.
Jei vis dar tikite savo argumentų svoriu, galime dešimt minučių pasikalbėti. Suprasite, kaip klydote vertindamas Europos ir JAV baimes dėl savo tėvynės (nors gimėte Baltarusijoje, o antrąją pilietybę pasirinkote Jungtiniuose Arabų Emyratuose). Geriau pakalbėkime apie Rusijos suverenitetą, kurį laikote būtina sąlyga savo turto išsaugojimui ir paskutine „raudonąja linija“, likusia senoliui soste.
Rusija jau turėjo suverenitetą. Turėjo ir institucijas, kurias Jūs žadate atkurti ir saugoti, jei tik suverenitetas bus grąžintas. Aišku, visa tai – jau be visiems įgrisusio senio soste. Beje, su kokia veido išraiška jis leido Jums ištarti būtent šią mintį?
Problema ta, kad niekas, niekada ir jokiomis aplinkybėmis daugiau neleis savęs įtraukti į šį žaidimą. Nes po kelerių metų, pakeitus visiems atsibodusį senį žmogumi superherojaus apsiaustu, vėl viskas paskartos. Šį kartą suverenitetas gali būti tik ribotas. Kitokio pasiūlymo nėra.
Todėl pripažinkime, kad mėginimai gąsdinti Vakarus tėra slydimas senolio mąstymo matricos langeliais, ir pereikime prie svarbiausio.
Pasaulis nori taikos. Jūs pasirengęs prie jos prisidėti ir net turite tam tam tikrą „mandatą“. Neblogai. Nuo gegužės to laukiau ir ginčijausi su Maskvos „šaltiniais“, koks gi džinas pagaliau išlįs iš butelio. Juk jau laikas. Dar nesudegė „Salavato“ gamykla, o vamzdžiuose dar porai dienų liko dyzelino. Mūsų ginčuose Jūsų pavardė nė karto nebuvo paminėta. Man tik sakė, kad tai bus visiškai „naujas veidas“. Kaip parašė The Economist – žmogus, „nutraukęs tylą“ arba išėjęs iš šešėlio.
Jums teks prisiminti senus laikus ir parodyti visus savo neeilinius gebėjimus – kaip anuomet valiutos keitykloje pirmame bendrabučio aukšte. Karas turi baigtis nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų. Kapituliuojanti pusė jų kelti negali. Jūsų užduotis – tapti žmogumi, kuris tai užtikrino. Jūsų vaidmuo jau paskelbtas, o kolegos iš „Forbes“ sąrašo prisidės sprendžiant senolio ir jo sosto likimą. Veikite nedelsdamas – jau skaičiuojamos dienos ir valandos. Jei pavyks, Jūsų dvaras Cugo kantone ir 20 milijardų (kurių, iš esmės, jau beveik nebeliko) sugrįš kartu su eilute istorijos vadovėlyje, kuri dėl kažkokios priežasties pirštu parodys būtent į Jus.
![[ŽT] Su ginklų sąrašu rankoje. Jis „skelbia karą“](/photo/202607/21/13/thumb_275470__Gemini_Generated_Image_bbm4kxbbm4kxbbm4.png)
