Rusijoje gali būti įvestas karo padėties režimas ()
Tikisi visuomenės nepasitenkinimo.
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=Itm-2ta636o
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų šalyje bus įvesta karo padėtis, praneša leidinys „Verstka“, remdamasis šaltiniais federalinėse ir regioninėse valdžios institucijose, Valstybės Dūmoje bei su Kremliumi artimai susijusiais pašnekovais.
Pasak leidinio šaltinių, perėjimą prie karo padėties palaiko kai kurie saugumo ir jėgos struktūrų atstovai. Jų nuomone, valdžia esą turi „nustoti pataikauti“ gyventojams ir pradėti „kariauti visa šalimi“.
„Šalies padėtis tampa vis rimtesnė, ir be kraštutinių priemonių jos subalansuoti gali ir nepavykti“, – „Verstkai“ sakė vienas šaltinis.
Pagal galiojančius įstatymus karo padėtis įvedama prezidento dekretu (faktiškai neribotam laikui) ir numato galimybę įvesti komendanto valandą, apriboti piliečių judėjimą, priverstinai siųsti žmones dirbti į gynybos pramonės įmones, konfiskuoti turtą gynybos reikmėms, taip pat atšaukti rinkimus ir įvesti visišką cenzūrą.
|
Kaip teigia „Verstkos“ šaltiniai, karo padėties įvedimo priežastimi galėtų tapti rimtas nesėkmingas Rusijos armijos veiksmų fronto linijoje rezultatas arba staigus žmonių verbavimo į karą tempo kritimas. Šių metų pradžioje jis jau buvo nukritęs iki žemiausio lygio per trejus metus.
Be karo padėties, anot „Verstkos“ šaltinių, neatmetama ir mobilizacija, apie kurią gandai sklinda jau kelis mėnesius. Taip pat galimi papildomi apribojimai – griežtesnė valiutų kontrolė, draudimas išvykti į užsienį tam tikrų kategorijų piliečiams (pavyzdžiui, strateginių įmonių darbuotojams).
Leidinio pašnekovai regionuose taip pat neatmeta galimybės, kad dalis gyventojų indėlių būtų priverstinai perkelta į karo obligacijas – taip siekiant finansuoti biudžeto deficitą, kuris sausio–birželio mėnesiais pasiekė beveik 6 trilijonus rublių (maždaug 68 mlrd. eurų).
Apie Kremliaus pasirengimą galimai mobilizacijai ir karo padėties įvedimui kalba ir JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai. Jie nurodo, kad tai gali rodyti pataisos, reglamentuojančios Rusijos nacionalinės gvardijos („Rosgvardijos“) veiklą.
Pagal pakeitimus, kurių projektas buvo paskelbtas liepos 20 d., Putino kontroliuojamos „Rosgvardijos“ užduotys papildomos išankstiniu darbuotojų, objektų ir turto parengimu apsaugai nuo pavojų, kylančių mobilizacijos, karo padėties ir karo metu.
ISW pažymi, kad Rusijos valdžia tikriausiai tikisi visuomenės nepasitenkinimo tuo atveju, jei didelės žmonių grupės būtų masiškai siunčiamos į frontą, todėl kuria sąlygas galimam karo meto įstatymų įvedimui.
Kai kurie Europos pareigūnai taip pat neatmeta galimybės, kad rudenį Rusijoje gali būti paskelbta mobilizacija, anksčiau skelbė leidinio „The Washington Post“ šaltiniai. Jų teigimu, Kremlius galėtų imtis tokio žingsnio, jei dideli nuostoliai fronte išliktų.
Pasak „The Washington Post“ pašnekovų, alternatyva Vladimirui Putinui būtų karo veiksmų sustabdymas, nes jų tęsimas darosi vis didesne našta Rusijos biudžetui ir ekonomikai.
