Sibiras nori prisijungti prie Kinijos! „Kam mums reikia jūsų Maskvos?“ (Video) ()
Anksčiau ar vėliau „Kinija praris Rusiją be jokio šūvio“.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Sibiro gyventojai vis dažniau pareiškia, kad nori atsiskirti nuo Rusijos ir susijungti su Kinija.
Vieno Sibiro miesto gyventoja „NewsBoom“ atvirai teigia, kad Rusija jai visai nerūpi: „Mes gyvename čia už 5–6 tūkstančių kilometrų, o gal ir dar toliau nuo Maskvos. Kam mums ta jūsų Maskva su jos aplinkkeliu ar Sankt Peterburgas? Ką mums reiškia jūsų metropolitenas? Nereikalingi mums tie jūsų Elektrostalė ir Krasnodaras. Netgi jūsų Juodoji jūra su jūsų Sočiu. Pasiimkite visa tai ir nešdinkitės.“
„Šypsokitės ten sau Europos Sąjungai ir NATO, atsiprašinėkite, klaupkitės prieš juos ant kelių, nes tai vienintelis jūsų išsigelbėjimas. O mes, Sibiras, Tolimieji Rytai, mieliau eisime su Kinija. Nes Kinija mums įdomesnė. Kam mums ta Rusija? Ji mums nieko negamina, net vyžų. 99 % prekių, kurios čia parduodamos, yra Kinijos gamybos“, – pabrėžia moteris.
Ji taip pat primena, kad didelė dalis Tolimųjų Rytų gyventojų nėra rusai, o dažnai – kinai. „Ir jie klausia: o kam mums tas visas jūsų slavofiliškumas? Mums to nereikia. Norime eiti azijietišku vystymosi keliu“, – sako Sibiro gyventoja.
Ekspertai primena, kad „Sibiro separatizmas“ ir priešiškumas Maskvai egzistavo visada, net ir sovietiniais laikais, nors ir paslėpta forma. Jau nekalbant apie etnines Sibiro tautas, net ir vietiniai rusai turi visiškai kitokį mentalitetą nei Vakarų Rusijoje. Tai pripažins kiekvienas, kuris su jais susidūrė. O šiuo metu, kuo labiau Rusija silpsta, tuo labiau Kinijos įtaka čia kasmet stiprėja.
Į atsargą išėjęs SBU generolas Viktoras Jagunas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau „Kinija praris Rusiją be jokio šūvio“.
|
„Wall Street Journal“ pastebi, kad sankcijos dramatiškai padidino Rusijos priklausomybę nuo Kinijos ir jau dabar ji užmezga glaudžius, neformalius santykius su Rusijos elitu, ruošdama viso regiono transformaciją po Putino eros.
Tai nereiškia, kad Pekinas jau pasirinko konkretų Putino įpėdinį, nes Kinijos politika nesiremia visko statymu ant vieno žmogaus, o veikiau siekiu padaryti nuo savęs priklausomus saugumo tarnybų pareigūnus, technokratus, valstybinių korporacijų vadovus ir įtakingas oligarchų šeimas.
Potencialiai valdžią po Putino galėtų perimti Mišustinas, Diuminas, Patruševas arba Kirijenka. Visi jie yra tolesnės nuolaidų Kinijai politikos garantai. Pekinui nereikia nei liberalo, nei chaotiško nacionalisto, o tik nuspėjamo, autoritarinio technokrato ar „saugumiečio“, kuris kontroliuos branduolinį arsenalą ir išlaikys ekonomikos orientaciją į Kiniją.
Pekinas šiuo metu negelbsti Rusijos iš draugystės, o tik naudojasi jos silpnumu. Jis reikalauja vis didesnių nuolaidų naftai ir dujoms, prieigos prie naudingųjų iškasenų telkinių, uostų, transporto infrastruktūros, prie Arkties ir prie strateginių gamyklų, nuomojasi vis daugiau žemių Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose ir daro šiuos regionus priklausomus prekybiškai.
Tiesioginė karinė Tolimųjų Rytų aneksija yra mažai tikėtina, kol Rusija turi branduolinį ginklą. Tačiau ekonominė kontrolė jau yra faktas. O jei kada nors Rusija iš tiesų ims byrėti, Kinija pasinaudos bet kokia dingstimi šioms teritorijoms užimti: savo sienų, piliečių, įmonių ir transporto maršrutų apsauga, – prognozuoja J. Jagunas.
Tačiau atrodo, kad Putinas viso to apskritai nepastebi ir toliau besąlygiškai pasitiki Pekinu. Tai stulbinamai primena aklą pasitikėjimą, kurį prieš Vokietijos invaziją į SSRS Stalinas rodė Hitleriui.
