Visiškas kosmosas pasienyje: net 34 vietose aptiktas lobis, kurio kaina auga kas sekundę ()
Vos už 10 kilometrų nuo Rusijos sienos.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos už 10 kilometrų nuo Rusijos sienos – sensacingas atradimas: Suomijoje aptiktos milžiniškos aukso atsargos
Vos už 10 kilometrų nuo Rusijos sienos Suomijos geologai aptiko tai, kas gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų aukso radinių Europoje. Šiaurės Karelijoje esantis Ukkolanvaaros uolienų masyvas slepia gerokai didesnius aukso išteklius, nei buvo manyta iki šiol, o naujausi tyrimų rezultatai pranoko net optimistiškiausias specialistų prognozes.
Mokslininkų teigimu, šis auksas susiformavo prieš milijonus metų. Galingi geologiniai procesai – milžiniškas slėgis ir itin aukšta temperatūra – brangųjį metalą išstūmė į uolienų plyšius, kur per ilgą laiką susiformavo storos ir itin vertingos aukso gyslos.
|
Bendrovės „Endomines“ vadovas pranešė, kad į pietus nuo jau žinomų telkinių aptiktos dar keturios naujos perspektyvios teritorijos. Daugiau kaip penkių kilometrų ilgio ištisinė aukso rūdos zona leidžia manyti, kad tai ne pavienis radinys, o didelės geologinės sistemos dalis.
Geologų vertinimu, Karelijos skydo granito masyvai yra persmelkti giliai nusidriekusių aukso gyslų. Dėl šios priežasties Ukkolanvaara jau dabar laikoma vienu perspektyviausių aukso žvalgymo ir gavybos regionų Suomijoje.
Ypač sėkmingas buvo 2026 metų žiemos sezonas. Per kelis mėnesius geologai išgręžė 52 gręžinius, kurių bendras ilgis viršijo 11 tūkst. metrų. Auksas aptiktas net 65 proc. ištirtų mėginių, o net 34 gręžiniuose jo grūdeliai buvo matomi plika akimi. Tokie didesni nei 0,1 milimetro aukso grūdeliai laikomi itin turtingos rūdos požymiu ir geologams yra vienas svarbiausių signalų, kad telkinys gali būti ekonomiškai labai vertingas.
Šiame regione bendrovė „Endomines Finland Oyj“ dirba jau daugiau nei dešimtmetį. Nuo 2011 metų ji eksploatuoja Pampalo aukso kasyklą, o 2024 metais pradėjo gavybą ir Hosko telkinyje, esančiame vos už šešių kilometrų nuo Rusijos sienos. Naujausi atradimai leidžia manyti, kad visas šis pasienio ruožas gali virsti viena svarbiausių Suomijos aukso gavybos zonų.
Tačiau įspūdingas atradimas turi ir kitą pusę. Aplinkosaugos ekspertai įspėja, kad intensyvėjanti kasyba gali paveikti jautrias Šiaurės Karelijos ekosistemas. Tuo metu kalnakasybos inžinieriai primena apie pavojus, su kuriais tenka susidurti dirbant dideliame gylyje – nuo uolienų griūčių iki pavojingų dujų sankaupų.
Papildomų iššūkių kelia ir pasienio zona, kurioje būtina užtikrinti ne tik griežtą technologinių procesų kontrolę, bet ir aukščiausius saugumo standartus.
Vis dėlto perspektyvos atrodo itin viliojančios. Specialistai prognozuoja, kad keturi naujai atrasti telkiniai gali pratęsti aukso gavybą dar 15–20 metų. Jei šios prognozės pasitvirtins, Suomija ne tik sustiprins savo pozicijas Europos aukso gavybos sektoriuje, bet ir gaus ilgalaikį impulsą regiono ekonomikai, investicijoms bei naujų darbo vietų kūrimui.
.jpg)
