„Atgal į Mao laikus.“ Kinai kuria naujo tipo kariuomenę ()
Brigados skirtos remti Kinijos kariuomenę ir veikti įvairiose misijose – nuo stichinių nelaimių, „viešosios tvarkos“ palaikymo iki pagalbos per galimus ginkluotus konfliktus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinai kuria naujo tipo kariuomenę
Įmonės Kinijoje kuria savo karines pajėgas. Per pastaruosius metus buvo sukurta mažiausiai 16 brigadų. Jos veikia kaip atsarginės Kinijos kariuomenės pajėgos.
Anot CNN, tai yra grįžimas į Mao Dzedongo laikus, kai šis kūrė brigadas, sudarytas iš civilių, bijodamas „imperijos jėgų“, tokių kaip JAV, grėsmės.
Kinai šias brigadas vadina liaudies ginkluotųjų pajėgų skyriais. Įmonių kuriamas brigadas sudaro jose dirbantys civiliai.
Brigados skirtos remti Kinijos kariuomenę ir veikti įvairiose misijose – nuo stichinių nelaimių, „viešosios tvarkos“ palaikymo iki pagalbos per galimus ginkluotus konfliktus.
Anot analitikų, šis naujas Kinijos sukarintas judėjimas yra Kinijos susirūpinimo dėl galimo tarptautinio konflikto, taip pat socialinių neramumų dėl Kinijos ekonomikos žlugimo išraiška. Pastarasis pandemijos laikotarpis ir Xi Jinpingo noras labiau kontroliuoti visuomenę taip pat turėjo įtakos.
Kinijoje auga socialiniai neramumai
|
„Korporatyvinių karinių pajėgų sugrįžimas atspindi didėjantį Xi susitelkimą į poreikį geriau integruoti ekonominį vystymąsi su nacionaliniu saugumu, nes šalies laukia sudėtingesnė ateitis – lėtesnis augimas ir didėjanti geopolitinė konkurencija“, – CNN sakė „Asia Society“ Kinijos politikos tyrėjas Neilas Thomasas.
„Šios pajėgos galėtų padėti komunistų partijai veiksmingiau slopinti socialinius neramumus, tokius kaip vartotojų protestai ir darbuotojų streikai“, – pridūrė jis.
O bijoti yra dėl ko. Nekilnojamojo turto rinkos pablogėjimas, augantis nedarbas ir įmonių nemokumas kelia nerimą Kinijos visuomenei. Remiantis Honkonge įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos, stebinčios darbuotojų protestus, „China Labor Bulletin“ duomenimis, darbuotojų streikų ir demonstracijų skaičius 2023 m. išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2022 m., kai buvo 830 atvejų.
Dauguma įmonių, kurios iki šiol pranešė apie savo brigadų steigimą, yra valstybinės įmonės (įskaitant statybos, nekilnojamojo turto, transporto ir vandens paslaugų pramonę). Tačiau gruodį prie jų prisijungė privati pieno milžinė „Yili Group“, penkta pagal dydį pieno gamintoja pasaulyje. Šis padalinys veiks tiesiogiai vadovaujamas Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) garnizonui Vidinėje Mongolijoje (mongolų autonominis regionas šiaurės ir rytų Kinijoje – Red.).
Atgal į Mao laikus
Kaip primena CNN, civilių pajėgų kūrimas Kinijoje nėra jokia naujiena. Pirmosios tokios pajėgos buvo sukurtos XX a. 2 dešimtmetyje, tačiau dauguma jų atsirado maoizmo laikais nuo 1949 iki 1976 m., o jų pikas buvo šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu civiliniuose skyriuose buvo apie 220 mln. žmonių.
Į brigadas įtraukdamas daug civilių, Kinijos revoliucijos lyderis Mao Dzedongas pareiškė, kad stiprina šalies gynybą nuo „imperijos jėgų“, tokių kaip JAV, grėsmės.
Tačiau istorikai teigia, kad Mao panaudojo šias jėgas savo asmeninei santvarkai skatinti ir galiai įtvirtinti. Jis naudojo civilių pajėgas, siekdamas tramdyti ir įbauginti žmones, besipriešinančius jo radikaliai politikai, kartu ugdydamas asmenybės kultą. Po Mao mirties 1976 m. civilių pajėgos palaipsniui pradėjo mažėti.
Dabar Mao idėja pamažu grįžta.
„Mes stebime pagrindinių Mao šūkių – „žmonių karo“ ir organiško civilinio bei karinio sektorių sambūvio – atgimimą“, – CNN sakė JAV žurnalistas Willy Lam.
