„Jie nesupranta padėties rimtumo.“ Bus atsisakoma ginklų iš Prancūzijos. Rytų Europa pakraupusi ()
Naujausias ginčas dėl Europos Sąjungos nesugebėjimo laiku išsiųsti Ukrainai milijono artilerijos sviedinių įrodo, kad Vakarų ir Rytų Europos atskirtis yra gilesnė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokias išvadas padarė agentūra „Bloomberg“ po derybų su Europos pareigūnais, kurie mano, kad Rusijai laimėjus karą Ukrainoje „Vakarų Europai nebus atleista“ ir ji praras pasitikėjimą, o visam Europos integracijos projektui gali kilti pavojus.
Viena iš priežasčių – kategoriška kelių Vakarų Europos šalių pozicija artilerijos sviedinių šaltinių Ukrainai paieškos klausimu. Prancūzija garsiai reikalavo, kad su tuo susijusios investicijos liktų tik ES, o tai jau tampa didele problema.
Be to, Kipras ir Graikija priešinasi raketų pirkimui iš Turkijos dėl geopolitinių priežasčių. Rytų Europos šalys mato vieną dalyką: „Atrodo, kad Vakarai nesupranta padėties rimtumo“, – sakė vienas asmuo.
Vienas Europos pareigūnas teigė, kad jei Rusija laimės, jo šalis nebepirks ginklų iš Prancūzijos, o plėtos gynybos partnerystę su JAV, Britanija ir Ukraina, nes jos yra patikimesnės sąjungininkės.
Rytų Europos šalys taip pat turi pretenzijų Vokietijai. Nors ji nominaliai yra viena didžiausių karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai donorių, Vokietijos valdžios pozicija dėl tolimojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimo erzina sostines į rytus nuo Berlyno.
Rytų Europos nepasitikėjimas Vakarų Europa ryškėja ir ieškant naujo NATO generalinio sekretoriaus. Nors dauguma jos narių palaiko Marko Rutte kandidatūrą, jo bendravimas su Rytų Europos šalimis lėmė Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso kandidatūrą.
„Europeiska Pravda“ tinklalapyje primenama, kad europiečių parama Ukrainai tebėra plati, tačiau praėjus beveik dvejiems metams po plataus masto invazijos, tik 10 % mano, kad ji gali nugalėti Rusiją.