„Ruoškis! Visi tave lankys tavo košmaruose“ (1)
Kremlius bijo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius bijo.
Jis bijo mirusio Navalno, iš kurio padarė kankinį.
Jis bijo, kad žmonių atsisveikinimas su Navalnu gali baigtis taip, kad nustelbs saulėveidžio kalbą.
Jis bijo gyvų rusų. Bet kokios viešos nepasitenkinimo ir protestų apraiškos (juk žmonės jau sulaikomi už gėlių padėjimą, už mėlynas ir geltonas puokštes ir juosteles, eilėraščius, vaivorykštinius auskarus).
Jis bijo, kad „nupieštuose“ rinkimuose kas nors nepasiseks (bet tikina, kad 80+% – Putinui).
Jis bijo tų, kurie pasisako už „specoperacijos“ užbaigimą (išsigandęs savo žaidimo su kontroliuojamu Nadeždinu).
Jis bijo įrašų socialiniuose tinkluose už taiką ir prieš karą (pačių šių žodžių).
Jis bijo tų, kurie yra už karą, papirkinėja, gąsdina, kalina pačius nepatogiausius ir rengia savižudybes Z-fanatikams.
Bijo mobilizuotųjų žmonų. Ir jų vyrų, kurie nėra pasirengę kovoti be galo.
Jis bijo Prigožino maišto pasikartojimo, kai karalius pasirodė nuogas, apgailėtinas, bejėgis ir niekam nereikalingas.
Jis bijo elito sąmokslo, nepaisant to, kad nėra nei elito, nei sąmokslų.
Jis bijo savo saugumo pajėgų, kariuomenės ir „Valkirijų“ 2.0 (nors Štaufenbergų čia nėra ir negali būti).
Jis bijo, kad Vakarai staiga susiprotės ir padės Ukrainai, kiek galės.
Bijo košmariškų „užsienio agentų“, „nepageidaujamų asmenų“, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, tinklaraštininkų, sugriautų Navalno būstinių, muzikanto Juros ir jo kolegų, Rusijos mokslų akademijos, VPN, „priešo balsų“, politinių kalinių postų, emigrantų skambučių.
Bijo mažytės laisvės, tiesos, konkurencijos, progreso, atvirumo.
Baimė ir netikrumas valdžioje atsiranda dėl problemų, susijusių su teisėtumu, tikros paramos stoka (nepainioti su priverstiniu lojalumu), nekompetencija ir neatsakingumu.
Kylantį suvokimą, kad strategiškai tai yra kelias į niekur, tampa vis sunkiau pakeisti importo pakeitimo, jėgos kontrolės, žmonių meilės ir Avdijivkos griuvėsių iliuzijomis.
Baimė verčia stipriau meluoti sau, carui, aplinkiniams, plebėjams. Tikėti savo mitais ir sukti represijų smagratį prieš tuos, kurie mitams nepritaria.
Netyčia viršūnėje atsidūręs čekistas pagal savo atvaizdą ir panašumą pastatė cinišką kleptokratinės valdžios vertikalę, o jai pradėjus svyruoti, nusprendė ją sustiprinti kovodamas su nekaru, naciais, gėjais, Ruriku, Gulagu.
Skirtingai nei jo pavaldiniams, fiureriui paprasčiau. Gali vaidinti, daryti grimasas ir grasinti visiems „rojumi“, taip bandant atsikratyti atšliaužiančios baimės, tikėdamas, kad jo gyvenimui visko užteks.
Tačiau tai daryti tampa vis sudėtingiau. Sistema puolama ir „jis bijo visų – draugų, giminaičių ir priešų“. Ir norint išlaikyti stabilumą, numalšinti savo baimes, karaliui reikia vis daugiau jų šviežio kraujo ir pinigų.
Atmink, kad yra kai kas baisesnio nei maištas ir gresiantis pasirinkimas tarp Hagos, Pietų Sudano, „Poliarinio vilko“ ir šakių. Ruoškis! Ir iki Paskutinio teismo akimirkos visi tie, kuriuos tu „teisei“, tave lankys tavo košmaruose.
Šaltinis – „Telegram“ kanalas „SerpomPo“.
