„Rusija bandys visiškai užgrobti...“. Ką skelbia Lietuvos žvalgyba ()
Rusija, nepaisant milžiniškų nuostolių, atkūrė ir padidino ginkluotųjų pajėgų skaičių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius bandys visiškai užimti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Lietuvos žvalgyba skaičiuoja, kad Rusija gali išlaikyti dabartinį karo Ukrainoje tempą ir greičiausiai artimiausiu metu galės palaipsniui didinti savo karinį potencialą. Tai pranešė Karo studijų institutas (ISW).
Kovo 7 dieną Lietuvos žvalgyba pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2024 metams.
Pažymima, kad Rusijos Federacija turi tiek personalo, tiek materialinės bazės, tiek būtinų finansų išteklių – tai leidžia artimiausiu metu vykdyti karinę kampaniją Ukrainoje.
Žvalgybos teigimu, nepaisant didelių nuostolių, Rusija atkūrė ir padidino 2023 metais Ukrainoje dislokuotų karių skaičių. Pirmenybė, kaip ir anksčiau, teikiama gyvosios jėgos ir įrangos skaičiui, o ne ginkluotųjų pajėgų kokybei.
Taip pat pranešama, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas tapo Rusijos ekonomikos varomąja jėga, tiesa, kitų sektorių sąskaita. 2023 metais Rusijos Federacija karinėms išlaidoms skyrė mažiausiai 119 mlrd. dolerių.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, dėl aukštų naftos kainų ir galimybės kompensuoti Vakarų sankcijų žalą Rusijos ekonomikos būklė dabar yra geresnė nei tikėtasi. Trumpalaikiai veiksniai tapo Rusijos Federacijos ekonomikos augimo varomąja jėga, tačiau tikėtina, kad ilgainiui struktūrinės problemos sustiprės. Po prezidento rinkimų Vladimiras Putinas labiau linkęs priimti nepopuliarius sprendimus (mobilizacija).
Ukrainą bandys užimti ir nekarinėmis priemonėmis
Mažai tikėtina, kad Kremlius atsisakys savo ilgalaikių tikslų užimti Ukrainą, net jei to nepavyks pasiekti karinėmis priemonėmis.
Rusija nerodo ketinimo deeskaluoti karą prieš Ukrainą ir vargu ar ilgainiui atsisakys savo operatyvinių tikslų, net jei patirs karinį pralaimėjimą. Nepriklausomai nuo karo baigties, Rusija ir toliau sieks savo tikslo: Ukrainos valstybingumo, suvereniteto sunaikinimo, prievartos į neutralų statusą ir karinio potencialo naikinimo.
Artimiausiu metu Rusijos Federacija bandys visiškai kontroliuoti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis. Kremliaus tikslai nepasikeitė, nors Rusijos informacinėmis operacijomis siekiama įtikinti Vakarų auditoriją, kad Kremlius Ukrainoje siekia tik ribotų tikslų – ir iškovoti Vakarų paramą deryboms.
Konfrontacija su NATO
Lietuvos žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO ir kartu kariauja Ukrainoje. Karui skirti nemaži resursai, o kartu taupomos lėšos ruošiantis konfliktui su NATO Baltijos jūros regione.
Rusijos ginkluotosioms pajėgoms operacijose rytiniame NATO flange tenka vis labiau pasikliauti oro ir karinio jūrų laivyno pajėgumais. 2023 metais Rusijos Federacija dislokavo karinius laivus su raketomis „Kalibr“ Ladogos ežere netoli Sankt Peterburgo, tikriausiai reaguodama į Suomijos prisijungimą prie Aljanso. Padidino sunkiųjų bombonešių Tu-22M3 skrydžių virš Baltijos šalių skaičių.
Rusijos karo analitikai atvirai diskutuoja, kaip Rusija artimiausiu metu gali pradėti karą prieš NATO, pabrėždami, kad karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje nesustabdys Vakarų ir Rusijos Federacijos konfrontacijos.
