„Kol Maskva grasino, Švedija ėmėsi veiksmų.“ Gautas „nenuskandinamas lėktuvnešis“ (1)
Baltijos jūros regionas stiprėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vladimiro Putino invazija į Ukrainą lėmė tai, ko nesugebėjo du pasauliniai karai ir kiti konfliktai per 200 metų – Švedijos neutralumo atsisakymą. Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresijos pradžios, Švedija tapo 32-ąja NATO nare, praneša „The Moscow Times“.
Beveik metais anksčiau prie aljanso prisijungė Suomija. Ir jei Šaltojo karo metais tik Danija ir Vokietija buvo NATO narės, turinčios priėjimą prie Baltijos jūros, tai dabar bloko narėmis yra visos aplink ją esančios šalys – išskyrus Rusiją. Dėl to Rusijos laivyno bazės Sankt Peterburge ir Kaliningrado srityje patenka į savotiškas žnyples. O svarbiausią Rusijos jūrų kelią per Baltijos jūrą visiškai kontroliuoja NATO.
Maskva pagrasino imtis tam tikrų „politinio ir karinio-techninio pobūdžio atsakomųjų priemonių, kad atremtų grėsmes savo nacionaliniam saugumui“. Iš tikrųjų pati Švedija jau ėmėsi lygiai tokių pačių priemonių tuo pačiu tikslu. Gavusi kitų NATO narių apsaugą, ji į Aljansą atsineš naujausių povandeninių laivų laivyną ir modernius savo gamybos naikintuvus, suteiks priedangą Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir taps svarbia rytinės Baltijos jūros dalies, besiribojančios su Rusija, jungtimi su Atlanto vandenynu.
„Baltijos jūra tampa NATO ežeru“, – komentavo Latvijos užsienio reikalų ministras Krisjanis Karinšas.
Švedijai priklauso strategiškai svarbi Gotlando sala, kurią vietos kariškiai vadina „nenuskandinamu lėktuvnešiu Baltijos jūros centre“. Iki šiol Rusijos puolimo atveju Baltijos šalys karinę pagalbą galėjo gauti pirmiausia per Suvalkų koridorių – maždaug 100 km ilgio sausumos ruožą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kur eina Lietuvos ir Lenkijos siena. NATO visuomet laikė jį pažeidžiamiausiu Aljanso sienų ruožu ir tikėtinu Rusijos agresijos taikiniu.
Įstodama į NATO, Švedija atveria dar vieną paramos Baltijos šalims liniją – jūra, nes Gotlandas yra mažiau nei už 200 kilometrų nuo Latvijos krantų, pabrėžia Karinšas (cituojamas „Financial Times“): „Tai sumažina Baltijos šalių [susijusių su NATO šalimis] pažeidžiamumą tik per Suvalkų koridorių, todėl sustiprėja viso regiono saugumas.“
Buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas teigia, kad dabar NATO galės žvelgti į Šiaurės Europą kaip į vieną didelį regioną – nuo Narvos Estijoje iki Nuuko Grenlandijoje ir nuo Kirkeneso Norvegijoje iki Krokuvos Lenkijoje.
