„Baltijos jūra tampa NATO ežeru.“ Kokia galia atėjo į NATO ()
Vienos šalies įstojimas į NATO labai keičia situaciją visame Šiaurės Europos regione. Baltijos jūra iš tikrųjų patenka į Aljanso kontrolę, todėl Baltijos šalys galės jaustis labiau apsaugotos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kovo 7 dieną Švedija tapo 32-ąja NATO nare po Suomijos. Kaip Švedija sustiprins Šiaurės Atlanto aljansą ir kokį gynybos biudžetą turi valstybė.
Švedijos kelias į NATO buvo sunkesnis nei Suomijos, nors abi šalys pateikė stojimo į NATO prašymus vienu metu. Kliūtis kelyje į Aljansą buvo Turkija ir Vengrija. Ankara, siekdama ratifikuoti stojimo susitarimą, gavo teisę įsigyti naikintuvų F-16 iš JAV.
Kokius ginklus turi Švedija?
Švedija yra 10 milijonų gyventojų turinti šalis, kuri gynybai išleidžia 1,54 % BVP – 9,2 milijardo dolerių (2023 m.). Šimtmečius trukęs šalies neutralumas privertė ją sukurti pasaulinio lygio karinį-pramoninį kompleksą. Todėl šalyje gaminama beveik viskas: nuo JAS-39 „Gripen“ naikintuvų iki „Carl Gustav“ granatsvaidžių.
„Švedijos sprendimas stoti į NATO griauna neutraliteto ir karinio neprisijungimo poziciją, atsiradusią dar Napoleono laikais... Švedijos ir Suomijos narystė Aljanse, kurią paskatino Maskvos sprendimas įsiveržti į Ukrainą, yra dalis šalies pertvarkos. Šiaurės Europa taps NATO bastionu“, – sakė Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitinio centro ekspertas Neilas Melvinas.
Remiantis „Military Balance 2023“, Švedijos kariuomenę sudaro 14 600 karių, o dar 21 200 žmonių yra savanoriškose paramos organizacijose. Rezerve yra 11 450 karių.
Ginkluotė:
- 120 Strv 122 tankų – lokalizuota „Leopard 2A5“ versija;
- 411 pėstininkų kovos mašinų, iš kurių 369 yra CV90 ir 42 Epbv 90;
- daugiau nei 1000 įvairių tipų šarvuočių;
- 35 savaeigiai pabūklai „Lancer“;
- 322 minosvaidžiai, kurių kalibras nuo 81 iki 120 mm.
Oro gynybos priemonės:
- 6 oro gynybos sistemų „Patriot PAC-3“ divizijos;
- nežinomas skaičius oro gynybos sistemų „Hawk“ (RBS-97);
- 8 IRIS-T SLS ir RBS-23 BAMSE oro gynybos sistemos;
- tam tikras kiekis RBS-70.
Be to, Švedija turi beveik 100 naikintuvų JAS-39 C/D ir E. Kariniam jūrų laivyne tarnauja povandeniniai laivai, korvetės, minininkai ir kitos kovinių veiksmų vandenyje priemonės.
Kaip NATO sustiprės po Švedijos įstojimo
„Baltijos jūra tampa NATO ežeru“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krisļanis Karinš.
Suomijos, o dabar ir Švedijos įstojimas Baltijos jūrą iš tikrųjų paverčia vidine NATO jūra. Tai potencialiai supaprastins Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybą Rusijos agresijos atveju. Prie to prisidės Baltijos jūros centre esanti Gotlando sala, nuo Švedijos iki Latvijos esanti tik 200 km atstumu.
Anksčiau Baltijos šalys rėmėsi beveik vien tik pastiprinimu ir tiekimu per Suvalkų koridorių, jungiantį regioną su Lenkija. Švedija atveria naujas galimybes iš jūros. Stokholmas jau oficialiai paskelbė apie ketinimą siųsti batalioną į Latviją. Taip pat tikimasi glaudesnio bendradarbiavimo tarp Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos. Keturios šalys jau planuoja dalytis naikintuvais, todėl tai yra galingesnė jėga nei Britanija. Keturiose šalyse yra 230 naikintuvų.
Rusija jau paskelbė apie ketinimą stiprinti sienas su Suomija, taip pat stiprins Karaliaučiaus anklavą. Ekspertai pabrėžia, kad nepaisant to, kad Baltijos jūrą kontroliuos NATO, Rusija dar niekur nedingo. Jūra gali tapti įtampos zona su Rusijos Federacija.
Švedijos gynybos išlaidos
Švedijos išlaidos gynybai didėjo nuo 2014 m. 2024 metais ji planuoja pasiekti 2 % BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja NATO. Vien 2024 metais kariuomenė gynybai planuoja išleisti 11,2 milijardo eurų – tai dvigubai daugiau nei 2019 metais.
