„Penkis kartus daugiau, nei Maršalo planas.“ Vakarų bendrovės jau laukia kontraktų ()
Ukrainos laukia didžiuliai atstatymo projektai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų šalys, taip pat valstybinės ir privačios įmonės jau kuria Ukrainos atstatymo planus. Jos tikisi didžiausio kontrakto nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tai praneša „Bloomberg“.
Pastebima, kad Vakarų šalių vyriausybės, vadovai ir investuotojai jau bando kurti Ukrainos atstatymo planą, kuris, Europos investicijų banko vertinimu, gali siekti daugiau nei 1 trilijoną dolerių. Atsižvelgiant į infliaciją, tai penkis kartus daugiau nei JAV finansuotas Maršalo planas po Antrojo pasaulinio karo.
Vokietijos ir Austrijos įmonės planuoja infrastruktūros bei gynybos projektus, „JPMorgan Chase & Co.“ kuria darbo grupes „išankstiniam projektiniam planavimui“, o Danija kol kas skyrė 120 milijonų eurų laivų statybos centrui Mykolajive atkurti.
Didžiausia plieno gamintoja „Metinvest“ skaičiuoja, kad prasidėjus didelio masto rekonstrukcijai, būstams ir socialinei infrastruktūrai atkurti per 5–10 metų prireiks apie 3,5 mln. tonų plieno. Bendrovė teigia esanti pasirengusi patenkinti šį poreikį.
Vokietijos įmonės seka savo vyriausybę, kuri remia Ukrainą dvišaliu lygmeniu. Vasario mėnesį gynybos milžinė „Rheinmetall“ paskelbė apie planus Ukrainoje įkurti įmonę, kuri gamins taip reikalingą 155 mm artilerijos amuniciją.
Statybinių medžiagų gamintoja „Fixit“ atidarė naują gamybos padalinį Vakarų Ukrainoje, o chemijos įmonė „Bayer AG“ paskelbė apie investicijas į sėklininkystę.
Austrijos įmonė „Waagner-Biro Bridge Systems“, gaminanti modulinius plieninius viadukus, kertančius upes ir slėnius, jau pradėjo gamybą objekte Vakarų Ukrainoje. Pernai bendrovės generalinis direktorius Richardas Kerschbaumeris viename interviu sakė, kad „darbo užteks dešimtmečiui“.
Turkijos įmonės atstato tiltus ir kelius, tiekia elektros generatorius ir mobilias ligonines, tikėdamosi įgyti pranašumą, kai prasidės konkurencija dėl didelių sutarčių.
Per dvejus karo metus Turkijos statybų rangovai Ukrainoje įvykdė 70 projektų iš viso už maždaug 1 mlrd. USD. Didžiausia iš jų, „Onur Group“, remontuoja susprogdintus tiltus, ypač tiltą Irpinėje, Kyjivo srities pakraštyje.
Bendradarbiaudama su Pietų Korėjos „Samsung C&T Corp.“, „Onur Group“ taip pat stato mobiliąsias ligonines Ukrainoje. Vėliau bendrovė nori atnaujinti Dnipro tarptautinį oro uostą, taip pat vykdyti kai kuriuos greitkelių statybos projektus.
Daug metų Ukrainoje dirbanti Stambulo bendrovė „Dogus Construction“, remiama JK, renovuoja tris tiltus ir, pasak jos atstovo Ukrainoje Suchi Kanatana, tikisi vieną dieną gauti „kelių milijardų“ vertės rekonstrukcijų sutartis.
Taip pat Mykolajive konsultantai ir vietos valdžia rengia bendrąjį miesto plėtros planą iki 2050 m. Pasak Espero Karupo Pederseno, Danijos inžinerinių konsultacijų bendrovės „Cowi“, kuri dirba prie Mykolajivo rekonstrukcijos, technikos direktoriaus ir projektų vadovo, daugelis planų lieka tik popieriuje, nes tolesnė pažanga iki karo pabaigos neįmanoma – daugelis projektų gali tapti bombardavimo taikiniais.
