Žinomas Izraelio karo žurnalistas Sergejus Auslenderis rašo apie „žanro klasiką“.

Ukrainiečiai, sulėtinę Rusijos puolimą, kuris iš inercijos vis dar šliaužia kai kuriomis kryptimis, perėjo prie aktyvių asimetriškų karo veiksmų. Rusijos savanorių korpusas ir „Rusijos laisvės“ legiono daliniai įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, ten vyksta mūšiai, kuriuose naudojami tankai. 

Čia jau žanro klasika – karo perkėlimas į agresoriaus teritoriją. Pranešama net apie šaudymą Belgorode. Ukrainiečių požiūris, kaip jiems būdinga, išreikštas Ukrainos žvalgybos valdybos spaudos atstovo lūpomis: „Rusijos savanorių korpusas, „Rusijos laisvės“ legionas, Sibiro batalionas veikia Rusijos teritorijoje kaip savarankiški daliniai. Galų gale jie yra savo namuose. Tikriausiai dabar vyksta bendra šių dalinių operacija vadinamosios Rusijos teritorijoje“. 

Žaidimą „mūsų-ten-nėra“, „pirkom vojentorge“ ir „Donbaso kalnakasiai“ trečiaisiais „specialiosios karinės operacijos“ ir vienuoliktaisiais nepaskelbto karo metais moka žaisti ir kita pusė.

Nežiūrint į baisų šurmulį, kurį kelia savanoriai Kursko ir Belgorodo srityse (dar to betrūko trečiaisiais plataus masto įsiveržimo metais –  važiuoti per sieną tankais kaip į savo namus), oro erdvės masteliai stulbina dar labiau.

Bepiločiai orlaiviai vienu metu atakavo gamyklas dešimtyje regionų (įskaitant Maskvos ir Leningrado), o didžiausią smūgį sudavė naftos perdirbimo gamyklai Žemutinio Naugardo regione, kur sugadino pagrindinius naftos perdirbimo įrenginius. Kilo baisus gaisras, įrenginiai neveikia.

Tai pagrindinė naftos perdirbimo gamyklos dalis, be kurios visa kita gamyba neturi prasmės. Įmonėje yra du tokie įrenginiai, o tai reiškia, kad benzino gamyba (10 proc. viso vidaus rinkai tiekiamo kiekio) sumažės perpus. Dar reikia javus pasėti ir derlių nuimti, o technika fronte „ant garbės žodžio“ ir „mato“ nevažiuoja.

Bet tai taktiniai tikslai. Yra ir kitų. Dabar ukrainiečiai tiesiogine prasme užvertė Ordos teritoriją dronais ir sudarinėja jos priešlėktuvinės gynybos išsidėstymo žemėlapį. Žemėlapis, įtariu, ne baltais siūlais siūtais, tie dronai visur pralenda. O dar britai paskelbė, kad pristatė Ukrainos kariuomenei naujausias bepilotes sistemas, kurios jau nebe savadarbės, o rimti ginklai su dirbtinio intelekto elementais ir galimybe naudoti „spiečiais“. 

Tačiau ir ukrainiečių pasiekimai visai praktiški. Jie pakankamai greit išsiaiškino, kiek jūrinių dronų reikia, kad pataikytų į karo laivą, ir nuo pavienių atakų perėjo prie „spiečiaus“ arba, kaip šiuo atveju labiau tiktų, „gaujos“ taktikos. O kai laivą skirtingomis kryptimis puola 7-8 dronai, visa jūsų gynyba nueina velniop. 

Taigi, masinis puolimas keliose teritorijose leidžia apeiti ir (arba) perkrauti priešlėktuvinės gynybos sistemas ir smogti bent vieną strategiškai svarbų smūgį (kaip Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo gamyklos atveju), kuris su kaupu atperka visas išlaidas. O dabar įsivaizduokite, kad toks reidas būtų kiekvieną dieną. 36 500 smogiamųjų dronų per metus nėra daug. 

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Dialog

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)