Jų tėra vienetai. Rusai į frontą metė itin retą ZS-88 (Foto, Video) ()
Žurnalistų skaičiavimais, Rusijos Federacijoje nelaisvėje yra tik 4000 ukrainiečių karių. Jie daro prielaidą, kad ukrainiečiai yra pasirengę kovoti iki galo, atmesdami siūlymus iškelti „baltą vėliavą“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasario viduryje, kai keturis mėnesius trukęs mūšis dėl Avdijivkos pasiekė aukščiausią tašką, Rusijos pajėgos, kurios anksčiau rėmėsi tiksliomis bombomis, artilerija ir „mėsos šturmais“, išbandė ir kitokią taktiką. Tai praneša „Forbes“.
Į sunaikintą miestą buvo atgabenta transporto priemonė psichologinėms operacijoms ZS-88 „Delitel“ su garsiakalbiais, siekiant paveikti Ukrainos kariuomenę, tikriausiai 110-osios mechanizuotosios brigados karius.
„Pasipriešinimas yra bergždžias“, – skambėjo iš ratinės kovos mašinos ZS-88 garsiakalbių transliuojama žinutė.
Ukrainiečiai, matyt, į tai nesureagavo. Avdijivkoje ir jos apylinkėse rusai paėmė į nelaisvę beveik 200 ukrainiečių, bet ne todėl, kad ukrainiečiai numetė ginklus ir mojavo baltomis vėliavomis.
Russian ЗС-88 / ZS-88 psychological warfare variant is based on BTR-80 APC. They have also developed several other sonic weapons. pic.twitter.com/TYodcUyQ1s
— Caesar (@Ninja998998) January 28, 2022
110-ajai brigadai nepakako šovinių. Gynėjai pasitraukė pridengiami elitinės 3-osios puolimo brigados karių. Bet keli kariai buvo paimti į nelaisvę, jie rusų buvo šaltakraujiškai sušaudyti. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl Ukrainos kariai taip atkakliai ignoravo ZS-88 transliuojamas žinutes.
Pasak JAV oro pajėgų karininkų Franko Goldsteino ir Danielio Jacobowitzo, sėkmingos psichologinės operacijos, tokios kaip radijo transliacijos ir skrajutės Kuveite ir Irake 1991 m., padėjusios įtikinti maždaug 100 000 Irako karių pasiduoti, priklausė nuo humaniško elgesio su karo belaisviais, ko negalima pasakyti apie rusų veiksmus.
Tai gali paaiškinti, kodėl Rusijos Federacijoje nelaisvėje yra tik 4000 ukrainiečių karo belaisvių – palyginti mažas skaičius, atsižvelgiant į tai, kad milijonas ukrainiečių yra karo tarnyboje, o šimtai tūkstančių yra priešakinėse linijose.
Russian ZS-88 psyops vehicle around Avdiivka, it is a BTR-80 with a loudspeaker fitted to the rear of the turret, at maximum volume it can be heard up to 5-6km away.
— AFV Recognition (@AFVRec_) February 17, 2024
The message here is saying
"There is no point in resisting. Your fathers and grandfathers didn't fight for the… pic.twitter.com/iNJ7vby707
Ukraina savo ruožtu išlaiko „tūkstančius“ rusų belaisvių. Jie laikomi kalėjimo tipo įstaigose, į kurias retkarčiais įleidžiami reporteriai, o vienas pagrindinių skundų – druskos trūkumas maiste.
„Forbes“ apskaičiavo, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 400 000 rusų ir 200 000 ukrainiečių. Jei paskaičiuosite, kiek abi pusės apsikeitė belaisvių, paaiškėja, kad kiekvienam 100 žuvusiųjų tenka maždaug po du karo belaisvius.
Antrojo pasaulinio karo metu daugiau nei 130 000 amerikiečių tapo karo belaisviais, o maždaug 1,1 milijono buvo nužudyti arba sužeisti. Tai reiškia, kad aštuoniems sužeistiesiems teko vienas karo belaisvis.
Kai pasidavimas reiškia mirtį, kariai dažniau pasirenka mūšį. Todėl ZS-88 įgula prie Avdijivkos greičiausiai tik gaišo laiką ir rizikavo savo gyvybėmis.
ZS-88 „Delitel“
ZS-88 „Delitel“ – psichologinio karo priemonė, sukurta BTR-80 pagrindu, kurios užduotis yra tiesiogine prasme „perrėkti“ priešą iki 6 kilometrų atstumu ir taip supurtyti jo kovinę dvasią ir psichologinę būseną. Tiesą sakant, tokias mašinas galima apibūdinti ir supaprastintu terminu „kovinis garsiakalbis“. Tai reta kovinė mašina, Rusijos armija turi tik keliolika vienetų.
ZS-88 yra aprūpinta senoviniu VM-85K kasetiniu magnetofonu ir keliais megafonais. Garso perdavimo diapazonas – iki 6 kilometrų.
Kaip psichologinio karo ginklas prieš priešo karius pasitelkiama garsiai leidžiama muzika arba propagandinės žinutės.
Rusai „kovinius garsiakalbius“ ZS-88 naudojo per abu karus prieš Čečėniją, per Konstitucinę krizę prie Rusijos Baltųjų rūmų 1993 metais, per kautynes Rytų Ukrainoje 2014 metais ir per kampaniją Sirijoje.
Tačiau per plataus masto invaziją Ukrainoje šios šarvuotos mašinos pasirodydavo labai retai, pvz. mūšiuose prie Iziumo 2022 m. Kai kuriais duomenimis, vieną tokį šarvuotį rusai prarado dėl raketos smūgio, kitas galėjo tapti Ukrainos pajėgų trofėjumi.
