Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas paaiškino, kaip per ilgus politinių santykių su Putinu metus jis nuo asmeninių skambučių Rusijos prezidentui perėjo prie pareiškimo apie galimybę panaudoti užsienio karius Ukrainoje.

Macronas prisiminė, kad iš pradžių (2017–2022 m.) jis tikrai daug bendravo su Putinu. Buvo įvairių formatų susitikimų, kurių pagrindinis tikslas buvo taika Ukrainoje. Jis prisiminė Zelenskio ir Putino susitikimą Paryžiuje 2019 m. „Čia, tarp šių sienų, buvo galimybė ir prezidentas Putinas ir Zelenskis susitiko vienintelį kartą. Tai įvyko 2019 m. gruodį. Mes nerimavome dėl Europos saugumo. Šiomis diskusijomis norėjome įtraukti Putiną į dialogą apie Europos saugumą, bet tada atėjo naujas etapas“, – pasakojo Macronas.

Jis paaiškino, kad turėdamas galimybę bandė kalbėtis su Putinu, tačiau šis pažeidė visus įsipareigojimus. Net ir asmeniniu lygmeniu. „Kai kurie buvo Minsko formatu, kai kurie buvo tarp mūsų. Kol buvo įmanoma, toliau su juo kalbėjausi, bet po masinių karo nusikaltimų scenų, po Bučos, karas įžengė į kitą fazę. Galvojau, kokia dabar galėtų būti mūsų strateginė pozicija... Labai ilgai apie tai galvojau ir priėjau išvados, kad šiandien situacija yra sunkesnė nei bet kada anksčiau“, – aiškino Macronas.

Jis pabrėžė, kad žavisi tuo, ką daro Ukrainos žmonės, tačiau dabar fronte abi pusės patiria labai didelių nuostolių. Rusija sugebėjo pasiruošti šiam karui, paruošė ir savo ekonomiką. Tarptautinėje arenoje 2024 m. yra daug neapibrėžtumo.

„Todėl turime nustatyti ne tik tai, kaip eiti taikos link, bet ir kokia bus taika. Taika, kuri užtikrins ir jūsų, ir Europos saugumą. Štai kodėl Europos šalių lygmeniu reikia naujo impulso, kad būtų galima paspartinti pagalbą ir daryti viską kitaip. Jei priešas sako „Mes neturime ribų“, tai kodėl turėtume sakyti, kad mes turime ribas? Turime tikslą – Rusija neturėtų ir negali laimėti šio karo. Štai kodėl mes ir toliau liksime su Ukraina. Taikos Europoje nebus, jei Ukraina bus priversta kapituliuoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Komentarai ()