„Vienintelis toks Rusijoje.“ Šnipinėjimui skirtas povandeninis laivas. Kas nutiko su „Lošarik“ (Foto)  ()

Rusijos šaltiniai teigia, kad remonto metu laivas gavo naują įrangą ir buvo šiek tiek modernizuotas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šnipinėjimui skirtas Rusijos povandeninis laivas AS-31 „Lošarik“ baigtas remontuoti. Tačiau specialios paskirties povandeninis laivas vis tiek turi būti išbandytas, kad būtų patvirtinta, ar jį galima vėl naudoti. Povandeninis laivas, kuriame 2019 m. liepą kilo katastrofiškas gaisras, buvo remontuojamas beveik penkerius metus.

AS-31 „Lošarik“, kuris yra vienas paslaptingesnių Rusijos povandeninių laivų, išgarsėjo dėl 2019 metais kilusio gaisro, nusinešusio 14 aukšto rango karininkų gyvybes. Gaisro priežastys neaiškios.

Tai įvyko, kai povandeninis laivas buvo Kolos įlankoje Barenco jūroje, kur jis tariamai atliko tyrimus. Tačiau verta paminėti, kad „Lošarik“, o tiksliau Projekto 10831 branduolinė giliavandenė stotis AS-31, yra laikomas Rusijos šnipinėjimo laivu. Tai vienintelis toks rusų turimas laivas.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi anoniminiu šaltiniu, „Lošarik“ remontas beveik baigtas, o povandeninio laivo bandymai bus atlikti šių metų birželį arba liepą.

„EuroAsian Times“ svetainė nurodo, kad tai „greičiau“ nei planuota iš pradžių. Anksčiau skelbta, kad „Lošarik“ į jūrą grįš tik 2024 m. pabaigoje. Šaltinio teigimu, „Lošarik“ išsaugos galimybę panerti iki 6000 metrų gylį.

Rusijos šaltiniai teigia, kad remonto metu laivas gavo naują įrangą ir buvo šiek tiek modernizuotas. Taip pat buvo atlikta branduolinio kuro keitimo operacija reaktoriuje. Tai paaiškintų, kodėl pažadėtas greitas „Lošarik“ remontas užtruko beveik penkerius metus. Tačiau verta atkreipti dėmesį į naujausius Rusijos karo eksperto Vladislavo Šurygino teiginius, kuris „Telegram“ pasidalijo gana kritiška nuomone apie Rusijos karinio jūrų laivyno būklę.

 

Jo nuomone, daugumos laivų statybos programų – nuo ​​lėktuvnešių iki fregatų ir korvečių – vėlavimus lėmė nuolatiniai esamų projektų keitimai. Pati karinių jūrų pajėgų vadovybė nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir priimti reikiamų sprendimų. Taip pat neįvertino prekybos ryšių su Ukraina nutraukimo 2014 m. Šalis turėjo turbinų ir kitų reikalingų laivų komponentų tiekimo monopolį.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(4)
(12)
(-8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()