Nepalieka rusams jokių vilčių. Vakarų ginklai demonstruoja savo pranašumą. Kas įvyko (Video) ()
„Stinger“ turi kovinę galvutę, nukrypstančią į šilumos šaltinį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Internete pasirodė įrašas, kuriame matyti, kaip Ukrainos karys numušė Rusijos sparnuotąją raketą, naudodamas amerikietišką FIM-92 „Stinger“ sistemą. Tai tikriausiai buvo Ch-101 ar Ch-55.
Northern Ukraine, footage of a Ukrainian MANPADS team from the Separate Presidential Brigade downing a Russian cruise missile with a FIM-92 Stinger last night. pic.twitter.com/DjIeKYplDP
— OSINTtechnical (@Osinttechnical) March 22, 2024
Rusai pastarosiomis dienomis su didžiulėmis pajėgomis puolė Ukrainą. Skrido dronai „Shahed“, sparnuotosios ir balistinės raketos. Tačiau verta paminėti, kad ukrainiečiams pavyko daugumą numušti, rašo žurnalistas P. Juraszekas.
Sparnuotosios raketos paprastai yra gana lėti taikiniai, kurių maksimalus greitis ne didesnis kaip 1 Machas (apie 340 m/s). Joms būdinga skristi kuo mažesniame aukštyje, kas kartu su slaptosios technologijos ypatybėmis (standartiškai naujesniuose modeliuose) yra skirta apsisaugoti nuo priešlėktuvinių sistemų radarų aptikimo.
Verta pabrėžti, kad nors antžeminis radaras gali aptikti taikinius, pvz., 300 km atstumu, 10 km aukštyje, Žemės kreivumas lemia vadinamąjį radaro horizontą. Jis apriboja taikinių, skrendančių mažame aukštyje, vos kelių dešimčių metrų aukštyje, aptikimo diapazoną iki didžiausio maždaug 40 km atstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad nė viena pasaulio šalis neturi tiek radarų, kurie apimtų visą teritoriją, geras pasirinkimas yra mobilūs karių patruliai, aprūpinti rankinėmis priešlėktuvinėmis sistemomis (MANPADS), tokiomis kaip FIM-92 „Stinger“ ar lenkiškomis PPZR „Piorun“.
FIM-92 „Stinger“, kaip ir dauguma konkurentų, turi kovinę galvutę, nukreiptą į šilumos šaltinį, o dažniausiai sparnuotosios raketos turboreaktyvinis variklis jos generuoja daug. Tai reiškia, kad nėra jokių problemų pataikyti į raketą, judančią šiek tiek didesniu nei 2 Machų greičiu (virš 680 m/s).
FIM-92 „Stinger“ rinkinys leidžia užfiksuoti taikinius maždaug 5 km atstumu, esančius maždaug 4 km aukštyje, o jo valdančiioji galvutė remiasi trečios kartos infraraudonųjų spindulių jutikliu, kuris mato tik šilumos tašką, dar palaikoma antruoju jutikliu, veikiančiu ultravioletinėje šviesoje.
Šis derinys, naudojant tinkamus algoritmus, leidžia atskirti blyksnius, kurie yra atsitiktinis šilumos šaltinis, nuo variklio, kuris taip pat generuoja ultravioletinius spindulius. Tai nėra toks sudėtingas sprendimas, kaip ketvirtosios kartos infraraudonųjų spindulių galvutės, kurios, be kita ko, mato taikinio terminį vaizdą, kaip „Mistral“ bet daug paprastesnis ir pigesnis sprendimas.
