„Daugiau kalba, nei daro.“ Supykdė JAV ir išgąsdino Scholcą. Kas vyksta ()
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Prancūzijos lyderis praleido galimybę ryžtingai perimti Europos lyderystę. Emmanuelis Macronas dabar imasi veiksmų, kad ištaisytų šią klaidą, teigia ekspertai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tapo pirmaujančiu balsu Europoje Ukrainos klausimu ir ėmėsi lyderio vaidmens kovojant su Rusijos agresija, tačiau ne visi jo sąjungininkai yra įsitikinę, kad jis yra geriausias jų interesų gynėjas. Apie tai rašo „Bloomberg“.
„Jo vanagiškas požiūris (karo retorika) supykdė kai kuriuos sąjungininkus. Prancūzijos prezidento nauja agresyvi pozicija tapo akivaizdi, kai jis viešai paskelbė apie galimą prancūzų karių siuntimą į Ukrainą“, – rašo laikraštis.
|
Macrono komentarai apie karių siuntimą į Ukrainą sulaukė viešos išgąsdinto Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kritikos ir supykdė JAV pareigūnus, kurie privačiai teigia, kad toks žingsnis gali išprovokuoti susirėmimą su Maskva, sakė aukšto rango pareigūnas.
Leidinys rašo, kad čia taip pat yra Prancūzijos vidaus politika. Macronas birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų kampanijos priešakyje iškelia Ukrainą ir vaizduoja savo kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen kaip Putino sąjungininkę.
„Nėra jokių abejonių, kad kai kurie ES ministrai pirmininkai žiūri į Macrono lyderystę kritiškai, o daugelis džiaugiasi jo griežta pozicija Rusijos atžvilgiu. Tuo pat metu Prancūzija palaikė Lenkiją reikalaudama, kad ES persvarstytų galimybę leisti Ukrainos grūdams laisvai patekti į bendrąją rinką. Prancūzijos prezidento kritikai sako, kad jis daugiau kalba, nei daro“, – rašo „Bloomberg“.
Pavyzdžiui, Čekijos prezidentas Petras Pavelas paskelbė apie amunicijos pirkimą Ukrainai ir pradėjo prie to dirbti, o Macronas, nors ir pareiškė, kad Prancūzija palaiko Čekijos iniciatyvą, finansinio įnašo dar nepridėjo. Vokietija, priešingai, skyrė 300 milijonų eurų.
Nuo karo pradžios Prancūzija smarkiai atsiliko nuo savo sąjungininkų pagal bendrą Ukrainai siunčiamos pagalbos kiekį.
„Macronas praleido galimybę ryžtingai perimti Europos lyderystę prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar jis imasi veiksmų, kad ištaisytų šią klaidą“, – sakė Paryžiuje dirbantis Tarptautinio strateginių studijų instituto mokslininkas Romas Momtazas.
