Ūžia per visą pasaulį. Šokiruotos net Jungtinės Tautos. Kas vyksta su belaisviais ()
Tyčiniai ginklus padėjusių kovotojų nužudymai įvyko per 12 incidentų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis naujausia JT ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, paskelbta kovo 26 d., Jungtinių Tautų stebėjimo misija užfiksavo egzekucijas mažiausiai 32 Ukrainos karo belaisviams nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. vasario mėn.
Tyčiniai ginklus padėjusių kovotojų nužudymai įvyko per 12 incidentų, „žymiai daugiau nei bet kuriuo ankstesniu laikotarpiu“. Misija nepriklausomai patikrino tris iš jų, o tai patvirtino, kad Rusijos kariai „be kovos įvykdė mirties bausmę septyniems Ukrainos kariams“.
Vienas iš šių atvejų užfiksuotas vaizdo įraše. Kadre ginkluotų Rusijos karių grupė stovi už trijų ukrainiečių karių, kurie klūpo, laikydami rankas už galvų. Po kelių sekundžių įvyksta susišaudymas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai nukrenta ant žemės. Tada prieina rusų kareivis ir pribaigia vieną iš jų.
Neseniai iš nelaisvės paleistas Ukrainos karys sakė, kad tai įvyko netoli Rabotynės kaimo Zaporožės srityje 2023 metų gruodį, o mirties bausmė buvo įvykdyta kariui iš jo dalinio.
Nuo gruodžio iki vasario, kai Rusijos kariai įsiveržė į Avdijivką Donecko srityje, buvo ir kitų vaizdo įrašų, kuriuose Rusijos kariai žudo Ukrainos karo belaisvius, nors jie padėjo ginklus arba panaudoja juos kaip žmonių skydus.
Iš viso JT misijos nariai apklausė 60 neseniai paleistų Ukrainos karo belaisvių, kurie nelaisvėje praleido nuo trijų savaičių iki dvejų metų. Vienas iš jų kalbėjo apie trijų pasidavusių kolegų egzekuciją 2024 metų sausio pradžioje Zaporožėje. Pasak liudininko, du ukrainiečių kariai žuvo vietoje, trečiasis buvo susprogdintas minos, kai rusų kariai jį privertė atlikti valymo darbus.
Dar vienam kaliniui per tardymą buvo įvykdyta mirties bausmė. Pasak įvykio liudininko, gruodžio 18 dieną du sulaikyti Ukrainos kariškiai buvo nuvežti į vieno namo rūsį. Apklausos metu vienam iš jų buvo šauta į koją, nes neaiškiai kalbėjo. Netrukus po to tas pats rusų kareivis du kartus šovė karo belaisviui į nugarą.
58 iš 60 apklaustų Ukrainos kariškių taip pat kalbėjo apie kankinimus ir netinkamą elgesį Rusijos nelaisvėje. Jie teigė, kad labiausiai paplitę metodai buvo mušimas, elektros smūgiai, egzekucijos ir pozicinis kankinimas. Pavyzdžiui, vienam iš Zaporožės srityje paimtų karo belaisvių į veidą ir kūną spyrė tokia jėga, kad jam lūžo šonkauliai, buvo dusintas plastikiniu maišeliu, grasinta nupjauti ausį ir nužudyti.
Be to, 39 iš 60 karo belaisvių JT pranešė, kad buvo patyrę seksualinę prievartą. Be to, jiems grėsė kastracija, taip pat ne kartą buvo verčiami nusirengti ir išeiti į šaltį.
Misijos ataskaitoje pabrėžiama, kad šios istorijos „patvirtino anksčiau dokumentais užfiksuotus faktus apie plačiai paplitusius kankinimus, nežmonišką ar žeminantį elgesį su Ukrainos karo belaisviais Rusijos nelaisvėje, taip pat kalinimo sąlygas, kurios neatitinka tarptautinės teisės“.
Kyjivo duomenimis, sausio pabaigoje Rusijos nelaisvėje buvo mažiausiai 8 000 ukrainiečių, iš jų daugiau nei 1 600 civilių. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios su Maskva buvo atlikta daugiau nei 50 apsikeitimų kaliniais.
