Nuostoliai Rusijos nesustabdys.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu už Avdijivkos paėmimą įteikė medalį „Auksinė žvaigždė“ Centrinės karinės apygardos vadui generolui leitenantui Andrejui Mordvičiovui, rašo „The Moscow Times“.

„Tai aukščiausias apdovanojimas mūsų šalyje ir, žinoma, jūs to nusipelnėte“, – sakė Šoigu, be medalio kariui įteikdamas ir generolo kardą.

Kruviniausias mūšis. Mūšis dėl Avdijivkos, kurią vasario viduryje visiškai užėmė Rusijos kariai, buvo vienas kruviniausių per dvejus Ukrainos karo metus. Pagal negrįžtamų nuostolių skaičių Rusijos kariuomenės vadovybė sugebėjo pralenkti SSRS kariuomenę per visą buvimo Afganistane laikotarpį.

Sovietų armijos (taip pat KGB ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų) nuostoliai Afganistane 1979–1989 m. siekė kiek daugiau nei 15 000 žmonių (duomenys iš knygos „Rusija ir SSRS XX a. karuose. Netekčių knyga“). Vis dar sunku nustatyti tikslų žuvusiųjų skaičių tarp tų, kurie bandė pasiekti pirmąją reikšmingą „pergalę“ Ukrainoje po Bachmuto užėmimo 2023 m. Tačiau karo analitikų, Rusijos karo tinklaraštininkų ir Ukrainos pareigūnų skaičiavimai rodo, kad Rusija mūšyje dėl Avdijivkos prarado daugiau karių nei per dešimtmetį karo Afganistane, pažymėjo „The New York Times“ (NYT).

Aktyvus karo veiksmų etapas Avdijivvkoje vyko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. vasario 17 d., kai Maskva paskelbė paėmusi miestą „visiškai kontrolei“. Užėmus miestą kariaujančios pusės pateikė tokius duomenis.

Tavrijos krypties gynybos pajėgų atstovas Dmytro Lichovojus pranešė, kad Rusijos nuostoliai sudarė: daugiau nei 17 000 žmonių žuvusių, apie 30 000 sužeistų. Tavrijos operatyvinės ir strateginės karių grupės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis „Telegram“ kanale rašė, kad kad Rusijos kariuomenės nuostoliai buvo: „personalas - 47 186 žmonės, tankai - 364, artilerijos sistemos - 248, šarvuotos kovos mašinos - 748, orlaiviai - 5“.

Beveik tiek pat žuvusiųjų įvardijo Andrejus Morozovas, vienas iš svarbių ir žinomų Z tinklaraštininkų, nuo 2014 metų kovojęs Ukrainoje ir daug kalbėjęs apie tai, kas vyksta savo „Telegram“ kanale „Nam pišut iz Janiny“. Vasario 18 d. paskelbtame pranešime Morozovas citavo anoniminį Rusijos kariškį, kurio teigimu, nuo spalio mėnesio nuostoliai siekė 16 000 žmonių, Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat prarado 300 šarvuočių. Tarp Avdijivkos gynėjų žuvo 5000–7000 karių. Morozovas sakė, kad nusprendė paskelbti duomenis tikėdamasis, kad Rusijos vadai bus patraukti atsakomybėn už nereikalingas skerdynes. Po dviejų dienų tinklaraštininkas ištrynė šį įrašą, paaiškindamas, kad tai padarė spaudžiamas kariuomenės vadovybės ir Kremliaus propagandistų. O dar po kelių dienų Morozovas nusišovė.

JK karinės žvalgybos duomenimis (pranešta vasario 16 d.), pastangos užimti miestą Rusijai kainavo mažiausiai 400 tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitos karinės technikos praradimą, taip pat „tūkstančius“ karių. Rusijos vadovybė, nedvejodama, kelis mėnesius siuntė būrį po būrio į kruviną mėsmalę, kad tik užgrobtų Avdijivką – miestą, kuriame prieš karą gyveno 32 000 gyventojų. Rusijos kariuomenė turi „kitokį skausmo slenkstį“ ir „netradicinį“ supratimą apie tai, kas laikoma priimtinais koviniais nuostoliais, NYT sakė aukšto rango Vakarų pareigūnas.

Nuostoliai Rusijos nesustabdys, pareiškė karo ekspertas ir Amerikos užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis Robas Lee.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

charter97

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (3)