1 000 000 karių, 3000 orlaivių ir 300 laivų. JAV jau ruošiasi naujam didžiuliam karui ()
Žurnalistų teigimu, Kinija gerokai išplėtė savo įtaką Ramiajame vandenyne, Pietų Kinijos jūroje statydama dirbtines salas kariniams postams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po 20 metų sausumos kovų Artimuosiuose Rytuose JAV jūrų pėstininkai nori prisitaikyti prie salų mūšių, kurie gali kilti, jei Vašingtonas ir Pekinas pradėtų tarpusavio karą. Apie tai rašo „The Washington Post“.
Žurnalistų teigimu, JAV formuoja nedidelius mobilius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, kuri padėtų Ramiojo vandenyno laivynui nuskandinti priešo laivus vidutinio nuotolio raketomis. Taip JAV ruošiasi atremti galimą Kinijos agresiją prieš Taivaną, Japoniją ir kitus sąjungininkus.
Leidinys rašo, kad naujieji daliniai yra sumanyti kaip dalis platesnės strategijos, kuria siekiama sinchronizuoti Amerikos karių, jūreivių, jūrų pėstininkų ir orlaivių veiksmus su sąjungininkų ir partnerių ginkluotomis pajėgomis Ramiajame vandenyne. Pentagono dėmesys sutelktas į sritį, besitęsiančią nuo Japonijos iki Indonezijos. Tačiau Kinija šią zoną laiko savo įtakos sfera.
Tačiau JAV jau susiduria su didelėmis kliūtimis, įskaitant logistikos iššūkius, savalaikį įrangos ir naujų technologijų pristatymą bei per daug apkrautą gynybos pramonę. Be to, neaišku, ar JAV regioniniai partneriai leis JAV kariams kariauti savo salose.
„Paskutinė dalis yra labai svarbi. Pekinas mano, kad JAV strategija gilinti saugumo aljansus Ramiojo vandenyno regione yra eskalacija, kuri išgąsdina kai kurias JAV sąjungininkes, kurios baiminasi, kad jos gali būti įtrauktos į konfliktą tarp dviejų valstybių“, – rašoma straipsnyje.
Pekino agresyvi kariuomenės modernizacija ir investicijos į gynybą per pastaruosius du dešimtmečius sukėlė abejonių dėl JAV gebėjimo kontroliuoti jūras ir dangų bet kokio konflikto metu Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje.
Kinija gerokai išplėtė savo įtaką Ramiajame vandenyne, Pietų Kinijos jūroje statydama dirbtines salas kariniams postams ir siekdama išplėsti bazes Indijos ir Ramiojo vandenynuose.
Žurnalistų teigimu, Kinija turi ne tik didžiausią kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas regione, bet ir pranašumą šalies viduje. Kinijoje yra apie 1 milijonas karių, daugiau nei 3000 orlaivių ir daugiau nei 300 laivų, kurie yra arti bet kokio galimo mūšio. Tuo tarpu amerikiečių laivai ir lėktuvai turi nukeliauti tūkstančius kilometrų arba pasikliauti sąjungininkų geranoriškumu dislokuodami karius ir ginklus.
Kinijos taikiklyje yra Taivanas. Kinijos Liaudies Respublikos vadovas Xi Jinpingas pažadėjo salą suvienyti su žemynine Kinija, jei reikės, jėga. Sėkminga invazija ne tik sukeltų didžiulius gyvybių praradimus ir sunaikinimą Taivane, bet ir sukeltų katastrofiškų ekonominių pasekmių, nes būtų sutrikdyta pažangiausia pasaulyje puslaidininkių pramonė ir jūrų laivyba kai kuriais judriausiais pasaulio jūrų keliais.
