Ar dar galime išvengti Trečiojo pasaulinio karo? ()
Dabartiniai įvykiai atkartoja Antrojo pasaulinio karo priešaušrį. Ar Vakarai gali atsibusti ir išvengti Trečiojo pasaulinio karo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pradėdamas šį karą, Putinas aiškiai tikėjo ir kalbėjo apie tai, kad Vakarai neegzistuoja, kad tai fikcija, kad yra atskiros šalys, turinčios savo interesų, su kuriomis galima kalbėtis ir jas papirkti. Paaiškėjo, kad Vakarai ne mirė, o veikiau buvo miegančioji gražuolė. Tačiau ji per lėtai pabudo. O tai, kas dabar vyksta Rusijoje, Jungtinėse Valstijose, verčia [Vakarus] greitai pabusti ir imtis tam tikrų veiksmų. Nežinia, ar dabar jie turi tam laiko, savo autoriniame straipsnyje „The New Voice of Ukraine“ rašo Ukrainos istorikas Jaroslavas Hrycakas.
Dauguma Europos politikų sutaria, kad Putinas nesustos ties Ukraina. Juk jis apie tai atvirai kalbėjo dar 2007 metais. Tai susiję su NATO sienų stūmimu. Tai reiškia, kad tai bus europinis konfliktas, ir galbūt ne tik europinis. Vienaip ar kitaip, jei Ukraina pralaimės, karas persimes į Europą.
Dabar svarbiausias veiksnys yra laikas. Darome prielaidą, kad jo turime, nes karo ekspertai sako, kad 2024 m. padėtis iš esmės nepasikeis, teigia Hrycakas ir, duok Dieve, taip ir bus. Bet tai reiškia tik viena: šiais metais ir Ukraina, ir Europa dar turi laiko imtis labai radikalių ir greitų veiksmų Putinui pažaboti. Pažiūrėsime, ar tai įvyks.
NATO išlieka vienintelė reali jėga, galinti sustabdyti Rusijos agresiją. Ar ji sugebės tai padaryti? Dar kartą sakau, kad nežinau, teigia profesorius, šis klausimas yra atviras. Jis priklauso nuo to, ką darys NATO vadovybė. Tačiau jau vien tai, kad Ukraina nepakviesta į [artėjantį] NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, yra aiškus įspėjimas. Reikalas tas, kad egzistuoja tam tikra mąstymo inercija, t. y. iki 1991 m., Šaltojo karo metu, NATO ir Jungtinės Valstijos vykdė atgrasymo politiką. Idėja – suvaldyti konfliktą, sulaikyti Sovietų Sąjungą, išlaikyti ją savo ribose. Didžia dalimi tai išlieka dabartinės [JAV prezidento Joe] Bideno administracijos ir taip pat NATO strategija, t. y. kiek įmanoma sulaikyti karą Ukrainos ribose, neleidžiant jam išsiplėsti [į Europą].
Tačiau dabar vis dažniau pasigirsta pagrįstos kritikos, kad ši atgrasymo strategija neveikia, nes atgrasyti Putiną yra beviltiška. Jis vis dar turi savo planą ir neįmanoma įsivaizduoti, kad Putinas kada nors sustotų. Kaip galima jį sulaikyti po to, kai jis pavertė šalį fašistiniu režimu, pastatė ekonomiką ant karo meto pagrindo, kai jam gresia tribunolas Hagoje ir t. t.? Niekas neturi atsakymo.
Turi būti politinė valia, strateginis sprendimas pereiti nuo atgrasymo prie aktyvaus pasipriešinimo Rusijos agresijai. Ar tai įvyks? Pamatysime; palauksime [NATO] aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų, užbaigia Hrycakas.
