„Pradeda nekęsti JAV.“ Dviprasmiški jausmai Ukrainoje. Ką padarė amerikiečiai ()
Žurnalistai pažymi, kad užuot padėję Ukrainai sukurti tokį oro gynybos tinklą, kokį turi Izraelis, Vakarai aprūpino Kyjivą gynybos sistemomis, kurios daugelį mėnesių stabdė Rusijos atakas. Tačiau atsargos baigiasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė nusivylimą po to, kai JAV ir jos sąjungininkės ėmėsi ginti Izraelį nuo didžiulio Irano puolimo, pabrėždamas Vakarų paramos Kyjivui ribas.
Jau daugiau nei dvejus metus Ukrainos miestai apšaudomi Rusijos raketomis ir to paties tipo dronais, kurie buvo panaudoti per Teherano puolimą prieš Izraelį.
Apie tai rašo amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“.
JAV kartu su Vakarų ir arabų partnerių koalicija sunaikino beveik visus 170 bepiločių orlaivių, apie 120 balistinių raketų ir 30 sparnuotųjų raketų, kuriuos paleido Iranas. Kita vertus, ukrainiečiai jau kelis mėnesius maldauja didesnės apsaugos nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu suaktyvėjo, o gyvybiškai svarbi JAV pagalba Kongrese tebėra aklavietėje.
„Dabar visas pasaulis įsitikino Izraelio sąjungininkų veiksmais danguje ir kaimyninėse šalyse, kokia efektyvi gali būti vienybė saugantis nuo teroro. Teroras turi pralaimėti visur ir visiškai – visur vienodai“, – sakė Zelenskis.
WSJ pažymi, kad Ukrainos pareigūnai susilaiko nuo tiesioginės viešos JAV politikos kritikos, baimindamiesi, kad nebus laikomi dėkingais už Vašingtono paramą.
JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas mano, kad „niekas, išskyrus amerikiečių nedrąsumą, paaiškina, kodėl JAV to nedaro dėl Ukrainos“. Jis pažymėjo, kad JAV, JK ir Prancūzijos pajėgos, ginančios Izraelį, perėmė Irano raketas ir bepiločius orlaivius, tačiau vengė bet kokios konfrontacijos su Irano pajėgomis, kurios galėtų sukelti tiesioginį karinį konfliktą.
Tuo pat metu Bideno administracijos pareigūnai teigė, kad jų požiūris į Ukrainą ir Rusiją yra adekvatus, atsižvelgiant į eskalacijos riziką.
„The Wall Street Journal“ primena, kad pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis JAV ir NATO sąjungininkės priešinosi Ukrainos raginimams sukurti neskraidymo zoną. Tokį sprendimą lėmė materialinės ir techninės problemos bei tiesioginio konflikto su Rusija rizika. Nuo tada baimės eskaluoti karą taip pat neleido Vašingtonui ir sąjungininkams aprūpinti Kyjivą galingesniais ginklais.
Straipsnio autoriai rašo, kad pastaruoju metu delsimas teikti pagalbą paskatino Rusiją, kuri šalies rytuose užgrobia naujas teritorijas iš išsekusių Ukrainos pajėgų. O JAV tuo metu kritikavo Ukrainą už tai, kad ji naudoja savo sukurtus tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius smogdama taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
„Užuot padėję Ukrainai sukurti tokį oro gynybos tinklą, kokį turi Izraelis, Vakarai aprūpino Kyjivą įvairia įranga, kuri keletą mėnesių atrėmė Rusijos atakas. Tačiau šalies oro gynybos atsargos išsenka dėl stiprėjančios Rusijos atakų kampanijos“, – pažymi „The Wall Street Journal“.
Odesos nacionalinio universiteto Tarptautinių studijų centro direktorius Volodymyras Dubovykas sako, kad „žmonės pradeda nekęsti JAV“.
Nors Ukraina ir Izraelis patyrė priešų antskrydžius, abiejų šalių saugumo santykiai su JAV iš esmės skiriasi.
JAV ir Izraelio santykiai
„Wall Street Journal“ pažymi, kad nedaugelis šalių turi glaudesnius gynybos ryšius su JAV nei Izraelis. Abi valstybės turi slaptą žvalgybą ir aktyviai bendradarbiauja regioninės politikos klausimais. Nepaisant dažnų ginčų su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kuris dažnai nepaiso Baltųjų rūmų prašymų ir spaudimo, Izraelis yra vienas artimiausių JAV sąjungininkų.
Vašingtonas neturi gynybos sutarties su Izraeliu, įpareigojančios teikti pagalbą, tačiau Izraelis dešimtmečius palaiko ypatingus santykius su JAV, kaip artimiausiu Amerikos partneriu Artimuosiuose Rytuose. Izraelis yra vienas didžiausių JAV užsienio pagalbos gavėjų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Abi šalys glaudžiai bendradarbiauja kurdamos pažangias karines sistemas, įskaitant „Iron Dome“ (Geležinis kupolas) oro gynybos sistemą.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pasiūlytas Vakarų gynybos santykių modelis pagal Izraelio pavyzdį, tačiau ši koncepcija niekada nebuvo sėkminga. Amerikiečių leidinys paaiškina: taip nutiko iš dalies dėl to, kad idėja buvo susijusi su „tam tikru įsipareigojimu, kurio dar neparodė jokia didžioji Vakarų galia“.
Bideno administracijos politiką Ukrainos atžvilgiu per pastaruosius dvejus metus suformavo baimė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinius ar kitus masinio naikinimo ginklus, jei JAV ar kitos NATO narės suteiks Kyjivui priemonių padaryti rimtos žalos Rusijai.
Iranas išplėtė savo branduolinę programą tiek, kad per kelias dienas gali pagaminti pakankamai branduolinio kuro bombai, tačiau JAV pareigūnai teigia, kad Teheranas aktyviai nekuria branduolinių ginklų. Kita vertus, Rusija turi didžiausias branduolinių ginklų atsargas pasaulyje.
„Bideną išgąsdino nuolatiniai Putino branduoliniai grasinimai. Mes elgiamės taip, lyg nebūtume branduolinė supervalstybė“, – sakė Herbstas.
