„Die Welt“ skelbia sensaciją. Dokumentas, galėjęs „užbaigti karą“. Ko nepasirašė Zelenskis ir Putinas (3)
Skelbiama, kad Vokietijos leidinys „Die Welt“ turi visą originalų taikos sutarties tekstą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po taikos derybų Stambule Maskva iškėlė reikalavimus, su kuriais Kyjivas nesutiko, rašo vokiečių leidinys „Die Welt“. Kremlius pareikalavo, kad rusų kalba Ukrainoje būtų antroji valstybinė kalba, būtų panaikintos abipusės sankcijos ir nutraukti ieškiniai tarptautiniuose teismuose.
Praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą, galėjo būti pasiektas taikus sprendimas. Karo pabaigos sąlygos buvo išdėstytos 17 puslapių sutartyje, kurią Kyjivas ir Maskva susitarė 2022 metų balandžio 15 dieną.
Liko atviri tik keli punktai, kuriuos Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis turėjo asmeniškai aptarti aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau to niekada neįvyko. Vokietijos leidinys „Die Welt“ pranešė, kad turi originalų dokumentą.
Pirmoji susitarimo sąlyga numatė Ukrainos įsipareigojimą laikytis „nuolatinio neutraliteto“. Šis statusas turėjo būti įtvirtintas Konstitucijoje. Kyjivas turėjo atsisakyti bet kokios narystės karinėje sąjungoje. Šalies stojimo į NATO klausimas būtų nutrauktas.
Ukraina turėjo sutikti niekada „negauti, negaminti ir nepirkti“ branduolinių ginklų, neįsileisti užsienio ginklų ir karių į savo teritoriją ir nesuteikti savo karinės infrastruktūros, įskaitant aerodromus ir jūrų uostus, jokiai kitai valstybei.
Be to, Kyjivas turėjo susilaikyti nuo karinių pratybų, kuriose dalyvautų užsienio kariai, taip pat nedalyvauti jokiuose kariniuose konfliktuose. Bet Ukrainai niekas tiesiogiai netrukdė tapti Europos Sąjungos nare.
Atsakydama į tai, Rusija esą pažadėjo daugiau nebepulti Ukrainos. Kad Kyjivas tuo įsitikintų, Maskva sutiko, kad penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės – JAV, JK, Prancūzija, Kinija ir pati Rusija – galėtų suteikti Ukrainai visapusiškas saugumo garantijas.
Teisė į savigyną
„Ginkluoto išpuolio prieš Ukrainą“ atveju šalys garantės įsipareigojo remti Ukrainos teisę į savigyną, įtvirtintą JT Chartijoje, ne ilgiau kaip tris dienas. Šią sutartį turėjo ratifikuoti kiekviena ją pasirašiusi valstybė.
„Die Welt“ rašo, kad tokiu būdu abi pusės sukūrė mechanizmą, kuris gerokai skiriasi nuo 1994 m. Budapešto memorandumo. Tuo metu Rusija taip pat garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą.
Tačiau šioms saugumo garantijoms turėtų pritarti JAV, Kinijai, JK ir Prancūzijai. Maskva taip pat norėjo įtraukti Minską, o Kyjivas – Ankarą. Tuometinių derybų Stambule dalyvių tikslas buvo sukurti „Kyjivo ir Maskvos vienybę“, kad dokumentas būtų naudojamas kaip pagrindas daugiašalėms deryboms ateityje.
Krymui ir Sevastopolio uostui nebuvo taikomos saugumo garantijos. Kyjivas iš tikrųjų turėjo perduoti pusiasalio kontrolę Rusijai.
Anot dokumento, neaišku, kuriai Rytų Ukrainos daliai nebūtų taikomas valstybių saugumo garantas. Kyjivas tariamai sutiko neįtraukti dalies Donecko ir Luhansko sričių, kurias Rusija jau kontroliavo prieš prasidedant karui. Rusijos delegacija, priešingai, reikalavo, kad sienas asmeniškai nustatytų Putinas ir Zelenskis. Ukrainos delegacija atmetė šią galimybę.
Maskva atmetė Kyjivo reikalavimą, kad atakos atveju šalys garantės galėtų virš Ukrainos sukurti neskraidymo zoną.
Per derybas Rusija signalizavo esanti pasirengusi trauktis iš Ukrainos, bet ne iš Krymo ir Donbaso dalies, kuriai saugumo garantijos neturėtų būti taikomos. „Die Welt“ tvirtina, kad šią informaciją jiems patvirtino du Ukrainos delegacijos nariai.
Slapta sutartis: kariuomenė, technologijos, aviacija
Klausimas dėl būsimo Ukrainos kariuomenės dydžio liko neišspręstas. Maskva pareikalavo, kad Kyjivas sumažintų savo kariuomenę iki 85 000 karių. Ukraina pasiūlė nustatyti 250 000 karių skaičių.
Šalys nesutarė dėl karinės technikos skaičiaus. Rusija pareikalavo sumažinti tankų skaičių iki 342, o Kyjivas norėjo pasilikti 800. Ukraina sutiko sumažinti šarvuočių skaičių iki 2400 vienetų, o Rusija reikalavo palikti 1029 vienetus. Nesutarimų būta ir dėl artilerijos. Maskva kalbėjo apie 519 vienetų, o Kyjivas – 1900. Pagal Ukrainos planą turėjo būti 600 salvinės ugnies sistemų, o pagal Rusijos planą – 96, kurių nuotolis neviršija 40 km.
Toliau Maskva pareikalavo palikti 102 naikintuvus ir 35 sraigtasparnius, Kyjivas reikalavo 160 lėktuvų ir 144 sraigtasparnių. Pagal rusų reikalavimą turėjo būti 2 karo laivai, pagal ukrainiečių – 8.
Tačiau po susitikimo Stambule Maskva iškėlė tokius reikalavimus, su kuriais Kyjivas nesutiko. Kremlius pareikalavo, kad rusų kalba Ukrainoje būtų antroji valstybinė kalba, būtų panaikintos abipusės sankcijos ir nutraukti ieškiniai tarptautiniuose teismuose. Taip pat Kyjivas turėjo priimti „fašizmą, nacizmą ir agresyvų nacionalizmą“ draudžiančius įstatymus.
„Tai buvo geriausias sandoris, kurį galėjome turėti“, – „Die Welt“ citavo neįvardytą Ukrainos delegacijos narį. Leidinys mano, kad net po daugiau nei dvejus metus trukusio karo šis sandoris retrospektyviai atrodo Ukrainai parankus.
„Ukraina jau keletą mėnesių ginasi ir patiria didelių nuostolių. Žvelgiant atgal, galima sakyti, kad Ukraina tuomet buvo tvirtesnėje derybinėje pozicijoje nei dabar. Jei karas būtų pasibaigęs praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo jo pradžios, būtų išgelbėjęs begalę žmonių gyvybių“, – tikina „Die Welt“.
Tada derybininkai prognozavo, kad Zelenskis ir Putinas pasirašys dokumentą 2022 metų balandį.
„Die Welt“ pažymėjo, kad 2023 metų lapkritį Ukrainos delegacijos narys Davidas Arachamija pakomentavo, kodėl abiejų valstybių vadovai taip ir nesusitiko. Tuometinis JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas balandžio 9 dieną atvyko į Kyjivą ir pareiškė, kad Londonas su Putinu „nieko nepasirašys“, o Ukraina turėtų tęsti karo veiksmus.
Vėliau Johnsonas paneigė šią tezę. Tačiau yra pagrindo manyti, kad pasiūlymas suteikti saugumo garantijas žlugo jau šiame derybų etape, reziumuoja Vokietijos leidinys.
