Sklinda apokaliptinės prognozės. „Teks atiduoti visus regionus“ ()
Rusai atsipalaidavo.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po savaitės ar šiek tiek daugiau Ukrainą pasieks pirmoji JAV priimtos pagalbos dalis. Logistiškai neįmanoma ją pristatyti greičiau. Ir kai tik atkeliaus ši pirmoji partija, tai iškart paveiks situaciją fronte. Juk kovoti be artilerijos ir kovoti su artilerija yra visiškai skirtingi dalykai.
Kalbant apie tai, kaip tai paveiks Rusiją, jie ten jau tiesiogine prasme panikuoja. Kalbant globaliai, rusai neseniai savotiškai atsipalaidavo, jau buvo įsitikinę, kad likome be amerikiečių pagalbos. Dabar vėl pradedama diskutuoti, net apie tai, kas bus su Rusija, jei ji pralaimės šį karą. Sklinda apokaliptinės prognozės, kad teks atiduoti visus regionus, taip pat ir Krymą, mokėti reparacijas, o tai sukels režimo žlugimą, beveik šalies žlugimą ir t.t. Paskutinį kartą tokie pokalbiai Rusijoje buvo prieš mūsų puolimą 2023 metų pavasarį.
Bet tai, kartoju, kalbant globaliai. Vietoje jie ne tik nesumažins spaudimo, bet ir atvirkščiai. Karo logika yra tokia: jei matai, kad tavo priešas turi daugiau resursų, jeigu tu dabar nepasirengęs kapituliuoti (o Rusija, žinoma, nepasirengusi kapituliuoti), tuomet privalai mesti daugiau savo resursų. Ir rusai dabar padarys būtent tai – greitai ieškos būdų, kaip dar galėtų daryti mums spaudimą, kad tam tikru mastu kompensuotų amerikietiškų ginklų ir amunicijos atsiradimą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Kita, visiškai atskira istorija – artimiausios savaitės. Manau, kad būtent šiuo metu, kol laukiame pagalbos, rusai stengsis išspausti maksimumą.
Jie supranta, kad vėliau jiems gali tekti bent jau sustabdyti savo judėjimą. Taigi jie dabar stengsis užimti kuo daugiau teritorijų. Visų pirma tikiuosi labai sunkios kovos dėl Časiv Jaro. Tiesą sakant, tai jau vyksta, bet manau, kad dabar priešas gerokai padidins spaudimą, galbūt net perkels rezervus iš kitų krypčių. Rusai supranta, kad dabar jie turi paskutinę galimybę paimti Časiv Jarą, kol pakankamai sviedinių nepasiekė mūsų gynėjų.
Reikia suprasti, kad jei priešas sugebės perimti Časiv Jaro kontrolę, miestų aglomeracijai, ypač Konstantinivkai, Kramatorskui, Slavianskui, iškils didžiulė grėsmė. Šie miestai jau galėtų tapti karo zona, ir dar blogiau – jiems grėstų okupacija. Tai yra, kol mus pasieks JAV pagalba, rusai bandys įvykdyti tokį strateginį proveržį.
Bet jei jie pamatys, kad ten „susilaužys dantis“, greičiausiai bandys pasiekti sėkmę Avdijivkos kryptimi. Strategiškai tai jiems duoda daug mažiau ta kryptis, bet jie bent kažkuo galės pasigirti.
Na, ir žinoma, kol pagalba ateis mūsų oro gynybai, kol dar gabenamos raketos, rusai stengsis mums „išnešti“ viską, ką gali. Rusai smogs ne tik pasienio miestams, kurie, žinoma, turėtų ruoštis bombardavimui, bet ir visai šaliai.
Tiesą sakant, priešas stengsis užkirsti kelią pagalbos pristatymui ir atakuoti logistikos centrus, ypač mūsų šalies vakaruose. Tai yra, šiais smūgiais jie stengsis jei ne blokuoti, tai kiek įmanoma apsunkinti pristatymą, kad neatvyktų visa pagalba arba ji atvyktų vėliau. Tam reikia pasiruošti. Priešas sustiprins atakas visur. Bet tai jau tokia agonija. Rusijos Federacija mato, kad pagalba jau ateina, ir supranta, kad viskas labai pasikeis. Todėl dabar stengsis kuo daugiau „įkąsti“ ir atlikti kuo jautresnius smūgius.
Apie tai kalbėjo buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir karo ekspertas Jevhenij Dikij.
