„Mes to nenumatėme. Gali būti gynybos žlugimas.“ Metamos visos pajėgos. Kas nutiko prie Očeretynės ()
„Bet koks įvykis, kurio negalėjai numatyti, gali apversti situaciją aukštyn kojomis.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galingi sprogimai drebino žemę, amerikiečių pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ukrainiečių ekipažas ruošėsi palikti priedangą ir išvažiuoti į ugnies liniją.
Įgulos vadas, seržantas su šaukiniu „Jurist“, nervingai žiūrėjo į dangų. „Jei jie mus pamatys, atlėks KAB“, – pasakė jis.
Prasidėjo pragaras. Tai, kas prasidėjo kaip nedidelis Rusijos armijos reidas Očeretynės kryptimi, išaugo į ilgalaikį proveržį, keliantį grėsmę Ukrainos gynybos žlugimui plačioje rytinio fronto atkarpoje. „Bradley“ įgulos užduotis yra sulaikyti proveržį. Ji saugo pėstininkus, kurie neturi nei skaitinio, nei ugnies pranašumo. Ji evakuoja sužeistuosius ir savo galinga 25 mm patranka bando eliminuoti kuo daugiau rusų.
Tačiau 28 tonas sverianti pėstininkų kovos mašina buvo pastebėta labai greitai. Aplinkui ėmė sproginėti minos ir raketos. Vadas, pagal karinį protokolą atpažįstamas tik pagal šaukinį, sakė, kad šaulys buvo sunkiai sužeistas.
Kovinė misija virto misija gelbėti sužeistą draugą. Šaulys išgyveno ir dabar sveiksta, po kelių dienų pranešė „Jurist“. Tačiau rusai užima naujas teritorijas ir toliau veržiasi į priekį.
Ukraina dabar yra sunkiausioje ir pažeidžiamiausioje padėtyje nuo pirmųjų baisių kovos savaičių, prasidėjusių 2022 m. vasario mėn. Pastaruoju metu apie tai kalba daugelis ukrainiečių karių ir brigadų vadų. Rusija bando pasinaudoti galimybe, ji didina puolimo tempą rytuose. Dabar ji grasina atidaryti naują frontą, smogdama Ukrainos pozicijoms šiaurinėje pasienyje prie Charkivo.
Ilgas vėlavimas pristatyti Amerikos pagalbą, didžiuliai ir nuolat augantys nuostoliai, taip pat aštrus amunicijos trūkumas padarė savo darbą. Tai pastebima kasdien mūšiuose dalyvaujančių karių niūriuose veiduose ir pavargusiuose balsuose.
„Sakau atvirai, aš bijau“, – sakė 57 metų pulkininkas leitenantas Aleksandras Vološinas, ilgametis 59-osios motorizuotosios pėstininkų brigados tankų bataliono vadas , – „Nes jei aš neturėsiu sviedinių, jei neturėsiu žmonių, jei neturėsiu technikos, ant kurios galėtų kovoti mano kariai...“ Jis nebaigia minties, o paskui tik ištaria: „Tai tiek“.
Kaip vienas plyšys gynyboje atvėrė kelią rusų atakoms. Staigus Rusijos puolimas balandžio pabaigoje Očeretynės srityje, esančioje 14 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, parodė, kad net nedidelis įtrūkimas gynybos linijoje gali sukelti pasekmes. Ir taip jau ištįsusias Ukrainos būrių kovines rikiuotes flanguose gali apeiti Rusijos kariai ir apsupti.
Todėl kiti padaliniai suskubo užkamšyti spragą.
„Yra klaidų, kurios neatrodo kritinės“, – tęsė jis. „Tačiau jos paskatino būtinybę nedelsiant stabilizuoti padėtį. Tačiau visiškai neaišku, kada ta padėtis stabilizuosis.“
„Bet koks įvykis, kurio negalėjai numatyti, gali apversti situaciją aukštyn kojomis“, – paaiškino situaciją leitenantas Širšinas, – „ir būtent taip atsitiko Očeretynėje“.
