Rusams nepatiks. Putinas rengia kardinalius pokyčius ()
Autorius pažymėjo, kad esminiai pertvarkymai rodo, jog Putinas numato ilgą sekinantį karą, kuris, jo manymu, priklausys nuo trijų pagrindinių Rusijos stiprybių – karinio-pramoninio komplekso, gyventojų skaičiaus ir valios laimėti – suskirstymo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusams nepatiks. Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam ir varginančiam karui prieš Ukrainą ir Vakarus.
Naujausias Rusijos vyriausybės pertvarkymas rodo, kad diktatorius planuoja radikaliai pakeisti šalį ir paversti ją nuolat mobilizuojama valstybe, kariaujančia nuolatinius karus, turinčius didelių pasekmių visam likusiam pasauliui.
Apie tai savo straipsnyje „The Times“ rašo britų istorikas, knygų apie Kremliaus režimą autorius Markas Galeotti.
Pagrindinis pokytis vyriausybėje buvo Gynybos ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu nušalinimas iš pareigų gana ilgam laikui. Jo vietą užėmė buvęs vicepremjeras Andrejus Belousovas.
„Naujasis žmogus, pagal išsilavinimą ekonomistas, yra ne daugiau karys nei jo pirmtakas, tačiau jis yra organizatorius ir planuotojas, kuriam pavesta parengti ministeriją – ir šalį – ilgam karui“, – mano straipsnio autorius.
Ekspertas priminė, kad kalbėdamas Rusijos Federacijos taryboje Belousovas teigė, jog jo prioritetai yra gynybos ir civilinės ekonomikos integracija, o tai iš tikrųjų reiškia šalies ekonomikos pritaikymą karo poreikiams, taip pat ministerijos pavertimą „tikrai atvira naujovėms“, ir tai reiškia daugiau nei tik naujausių technologijų ir dronų pirkimą.
|
„Išlaikydama spaudimą seniems taikiniams Rytų Ukrainoje, pavyzdžiui, Časiv Jaro miestui, Rusija taip pat pradėjo naują operaciją šiaurėje, Charkivo link, kuri pademonstravo tokį subtilumo lygį, kokio šiame kare nebuvo. Pajėgos nėra pakankamai didelės, kad užimtų Charkivą, jų tikslas neaiškus: gali būti siekiama patraukti miestą į artilerijos diapozoną, sukurti buferinę zoną prieš Ukrainos atakas per sieną arba grasinti Sumų sričiai vakaruose“, – rašo Galeotti.
Ekspertas pažymėjo, kad Ukrainos valdžia dabar susiduria su gana nemaloniu pasirinkimu. Ukraina neturi daug rezervų, nes naujajam frontui sustiprinti būtina išvesti kariuomenę, o Rusija įveda naujų naujovių – dabar, kai abiem pusėms pasidarė taip pavojinga į fronto liniją pristatyti šarvuotus transporterius, Rusijos kariai naudoja motociklus ir bagius mobilumui mūšio lauke palaikyti.
„Užpuolimams vis dažniau vadovauja vadinamieji „vėžlių tankai“. Jie gali atrodyti nerangūs, kai veržiasi į priekį po nerafinuotą metalinį tvartą primenančiomis konstrukcijomis, tačiau kartu su sudėtingomis trukdymo sistemomis ir išminavimo volais jie padeda apsaugoti transporto priemones ir jų įgulas nuo bepiločių dronų, raketų ir minų, kurios yra geriausias ukrainiečių atsakas į šarvuočių išpuolius“, – rašo autorius.
Jo teigimu, tai rodo, kaip rusai mokosi ir atsisako griežto doktrinos laikymosi.
Galeotti pažymėjo, kad klausimas dėl Rusijos generalinio štabo vadovo Gerasimovo iškilo nepaisant aukščiausios Maskvos vadovybės, o ne jos dėka – antradienį paskelbta pertvarka Gynybos ministerijoje yra bandymas užpildyti šią spragą.
„Vienas iš pirmųjų prioritetų greičiausiai bus kovoti su klestinčia korupcija ministerijoje. Naujausi Rusijos vyriausiojo karo prokuroro skaičiavimai rodo, kad pavagiama iki 40 procentų visų pirkimams skirtų lėšų – pavyzdžiui, Rusijos armijai Ukrainoje buvo perduotos pigios kiniškos racijos, o ne saugios radijo stotys, kurios jiems buvo pažadėtos“, – rašoma straipsnyje.
Naujasis Gynybos ministerijos vadovas Belousovas greitai atleido tris viceministrus iš Šoigu komandos ir jau buvo suimta daugiau asmenų, įskaitant buvusį Generalinio štabo viršininką generolą leitenantą Jurijų Kuznecovą, kuris pirmadienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų korupcija. Tačiau ne visi korumpuoti pareigūnai buvo suimti.
„Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pasirodė esąs blogas karo meto vadas: be vaizduotės, nelankstus, pražudęs daug karių ir įtarus savo bendražygių atžvilgiu... Tradiciškai gynybos ministras renkasi savo vyresnįjį karininką, tačiau kol kas panašu, kad Putinas nori, jog Gerasimovas liktų, trečiadienį pareiškęs, kad generalinio štabo pokyčių nenumato“, – rašo Galeotti.
Autorius pažymėjo, kad esminiai pertvarkymai rodo, jog Putinas numato ilgą sekinantį karą, kuris, jo manymu, priklausys nuo trijų pagrindinių Rusijos stiprybių – karinio-pramoninio komplekso, gyventojų skaičiaus ir valios laimėti – suskirstymo.
„Daugeliu atžvilgių sovietinė sistema – nuo planinės, militarizuotos ekonomikos iki vienpartinės politikos – grįžta. Net ir pagal oficialius pranešimus, išlaidos saugumui išaugo daugiau nei dvigubai – iki 6,7 procento BVP (tikrasis skaičius greičiausiai didesnis). Putinas išdėstė tautai šešerių metų planą, o valstybinė ir privati ekonomika vėl apjungiamos“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad nuolat kariaujančios valstybės sukūrimas turi daug teigiamų pranašumų valdžiai – tai reiškia, kad valstybė atidžiau kontroliuos ekonomiką, todėl Putinui artimi žmonės turės daugiau galimybių vogti. Be to, militarizuotoje valstybėje lengviau pateisinti kritiškų balsų slopinimą ir yra alibi visiems neįvykdytiems pažadams dėl ekonomikos, infrastruktūros ir socialinės apsaugos.
„Ukrainoje tai nesibaigs, deja, mažai tikėtina, kad šis konfliktas bus išspręstas per ateinančius kelerius metus, bet bet kuriuo atveju Putinas aiškiai leido suprasti, kad tai iš esmės yra karas su Vakarais. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad jis norėtų pradėti tiesioginį konfliktą su NATO, tačiau jis laiko save žmogumi, kuris jau kariauja – ekonomiškai, politiškai, kultūriškai ir socialiai – su Vakarais“, – sakė Galeotti.
Pasak jo, diktatorius Putinas supranta, kad pagal bet kokį tradicinį matą Vakarai yra daug galingesni – NATO bendras BVP daugiau nei 20 kartų viršija Rusijos BVP.
„Tačiau rusai taip pat yra įgudę geopolitiniai partizanai, kurie mūšio lauką veda ten, kur jie stipriausi, o mes – silpniausi. Tai nauja Putino imperija: militarizuota, autoritarinė Rusija, kuri siekia kariauti pasaulinį politinį, diplomatinį ir ekonominį karą su Vakarais, net bando sutriuškinti pasipriešinimą Ukrainoje“, – reziumuoja ekspertas.
