Milžiniška eskalacija. Kaimynai galvoja išeiti iš Otavos konvencijos. Nuo šiol pasienis taps labai pavojinga vieta (2)
Rytų skydas, „Tusko linija“ ir minų laukai. Generolas paaiškina, kaip apsaugoti sieną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Milžiniška eskalacija. Nuo šiol pasienis taps labai pavojinga vieta.
Kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė apie ketinimą statyti įtvirtinimus prie rytinės Lenkijos sienos, vyriausybės vadovas nedelsdamas ėmė raginti Lenkiją denonsuoti Otavos sutartį, ribojančią priešpėstinių minų naudojimą.
Nors bendras siekis stiprinti rytinės šalies dalies gynybą nekelia ginčų, šios idėjos praktinio įgyvendinimo stadijoje ginčų neabejotinai bus daug. Juk pasienio teritorijos yra apgyvendintos ir Lenkija šiuo metu gali naudoti ne visas priemones – pavyzdžiui, priešpėstines minas. Ištisinės spygliuotos vielos tvorų, minų laukų ir bunkerių juostos, besidriekiančios palei visą sieną su Baltarusija, vizija gal ir įspūdinga, tačiau su realybe mažai ką turi bendro.
Buvęs sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas tai paaiškina interviu leidiniui „Wirtualna Polska“.
„Tusko linijos“ sukūrimas nereiškia, kad pastatysime 400 km įtvirtinimų. Planuodami gynybą ekspertai turi įvertinti, kur gali pulti priešas, kur yra įvairių kliūčių, pavyzdžiui, tankūs miškai, ežerai ar pelkės. Reikia užstatyti nepravažiuojamas zonas, išnaudoti reljefą, inžinerinėmis užtvaromis užtverti galimas priešo judėjimo kryptis ir tik tada ruošti gynybines pozicijas. Kalbame ne apie „betono įliejimą į žemę“, o apie tai, kad šiame 400 kilometrų pasienio ruože būtų tinkamai paruoštos kelios ar keliolika teritorijų, kur priešas iš tikrųjų galėtų pulti“, – aiškina Skrzypczakas.
Generolas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog nedelsiant pasienio teritorijos bus paverstos fortifikacine zona. Dalį įtvirtinimų reikia statyti iš karto, bet pirmiausia reikia surinkti atitinkamus resursus.
Minų laukai
Pasirengimo didelio masto puolimui šiuo metu nuslėpti negalima (buvo matomas bei atpažįstamas ir Rusijos pasirengimas pulti Ukrainą), tad turint atitinkamą techniką – taip pat ir iš privačių statybų įmonių – didėjančios įtampos laikotarpiu bus galima greitai užtikrinti sienos saugumą.
„Viskas priklauso nuo teisingo plano. Specialistai turi atpažinti, ką reikėtų daryti dabar taikos metu ir ką daryti, kai grėsmė didėja. Pasienio įtvirtinimai turėtų būti iki kelių kilometrų gylio ir turėti kelias gynybines pozicijas. Todėl kartu su planais apsaugoti sieną būtina sukurti atitinkamo specifiškumo „tvirtovės“ dalinius, kurie kovos naudodami anksčiau paruoštus įtvirtinimus“, – pabrėžia generolas Skrzypczakas.
Minėdamas pasiruošimą generolas Skrzypczakas pakomentavo idėją Lenkijai denonsuoti 2012 metais priimtą Otavos sutartį, draudžiančią „naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas“.
„Minos yra labai veiksmingos. Skaičiuojama, kad per užminuotą zoną atakuojantys kariai nuo minų patiria 10-15 % nuostolių, o tai yra daug. Tačiau politikai neturėtų numatyti faktų ir iš anksto atsisakyti sutarčių. Jei esate tam pasiruošęs, galite labai greitai užminuoti sritį. Esmė ne dabar užminuoti mūsų sieną, o kad prireikus galėtume tai padaryti efektyviai“, – sako Skrzypczakas.
Kaip sukurti minų lauką?
Verta paminėti, kad minų nereikia kloti rankiniu būdu – Lenkijos pramonė sukūrė modernias minų klojimo sistemas, tokias kaip „Baobab-K“. Tai minavimo sistema, leidžianti nuotoliniu būdu iškloti minų lauką – tereikia suplanuoti jo dydį ir parametrus (pvz., tankį) ir važiuoti palei numatomą kliūtį.
Pravažiuodamas „Baobab-K“ paleidimo įrenginys automatiškai iššaus minas (šiuo metu prieštankines minas) atitinkama kryptimi ir atitinkamu atstumu. Dėl to dviejų žmonių valdoma transporto priemonė 1,8 tūkst. km ilgio ir 180 metrų pločio minų lauką gali nutiesti vos per 22 minutes. Tokių kliūčių vietą automatiškai užregistruoja ir išsaugo paleidimo priemonė.
Alternatyva šiam minavimo būdui yra minų užtvarų kūrimas naudojant artileriją, kurios pavyzdys – Ukrainoje naudojama amerikietiška RAAMS (angl. Remote Anti-Armor Mine System) sistema. Tai artilerijos sviediniai, kuriuose yra po devynias minas. Virš taikinio sviedinys suyra, o iš jo išmestos minos išsibarsto 400 x 400 metrų plote.
