„Dvigubai daugiau nei visas NATO.“ Rusija aktyvavo monstrišką galią ()
Prireiks laiko, kad realybė mūšio lauke pasikeistų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina šiuo metu išgyvena sunkiausią karo momentą, o kovos fronte keičiasi Rusijos naudai.
Tai teigiama žurnalo „The New Yorker“ straipsnyje.
Jame rašoma, kad Kremlius papildė savo kariuomenę iki trisdešimties tūkstančių naujų kareivių. Trečdalis Rusijos valstybės biudžeto skiriama gynybai.
NATO skaičiavimais, Rusija per metus pagamina tris milijonus artilerijos sviedinių – daugiau nei dvigubai negu visos NATO valstybės narės kartu sudėjus gali tiekti Ukrainai.
Rusijos armija išmoko naudoti bepiločius orlaivius ir elektronines kovos priemones, kad sužlugdytų Ukrainos naujoves mūšio lauke, o oro pajėgos patobulino pusantros tonos valdomas aviacines bombas, naudojamas karinėms formuotėms ir ištisiems miestų kvartalams naikinti.
|
„Tuo tarpu Ukraina išgyvena blogiausią karo momentą“, – rašo „The New Yorker“.
Leidinys primena, kad jau kelis mėnesius respublikonai Kongrese blokavo naujo pagalbos paketo priėmimą, o Ukrainos atsargos – nuo priešlėktuvinių raketų iki artilerijos sviedinių – tapo nepakankamos.
Įvairiais skaičiavimais, Rusijos armijos artilerijos pranašumas prieš Ukrainą dabar yra dešimt kartų didesnis.
Balandžio pabaigoje Kongresas pagaliau patvirtino pagalbos paketą. Tačiau „The New Yorker“ autoriai įsitikinę, kad karo tempas jau pasikeitė ir bet kuriuo atveju pagalba gali ne iš karto pasiekti mūšio lauką.
Be to, praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė pirmą kartą nurodė visoje šalyje nutraukti elektros energijos tiekimą.
Tačiau ginklų trūkumas yra tik viena iš Ukrainos problemų. Leidinyje primenamos mobilizacijos Ukrainoje problemos ir karių trūkumas fronte.
„Jei pirmosiomis karo dienomis netrūko žmonių, norinčių užsirašyti į kovą, tai dabar rasti norinčių verbuotis tapo daug sunkiau. Didėja nepasitenkinimas, nes šaukimas į kariuomenę daugiausia susijęs su tais, kurie paprastai bet kada prisiimtų kovos naštą. Žmonės iš labiau kaimo regionų, mažiau išsilavinę, santykinai mažiau pasiturintys“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnio autoriai pažymi, kad vis dar nevykdoma demobilizacija, todėl pašauktieji į kariuomenę baiminasi, kad jie iš karo negrįš.
„Tai nėra patraukli perspektyva žiauriame išsekimo kare, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, žuvo 70 000 Ukrainos karių. Naujiems įstatymams prireiks laiko, kad realybė mūšio lauke pasikeistų“, – pažymėjo „The New Yorker“.
Būtent tai atvėrė galimybę Rusijai pradėti dabartinį puolimą Charkivo srityje.
Be to, Bideno administracija, baimindamasi eskalacijos, draudžia naudoti JAV ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Tačiau, Ukrainos pareigūnų teigimu, būtent iš ten Rusija dabar ir smogia.
Straipsnio autorių nuomone, jei Rusijos Federacijai pavyks laimėti Charkivo srityje ir Rusijos artilerija vėl priartės prie Charkivo, kad galėtų jį apšaudyti, V. Putinas su nauju įkarščiu atakuos šį miestą.
Diktatorius tikisi, kad eskalavimo sąlygomis Vakarai nutrauks paramą Ukrainai, dėl to Kijeve įvyks politiniai pokyčiai, o V. Zelenskį pakeis Maskvos šalininkai.
„Tačiau tokia baigtis neišvengiama. Kaip rodo Volčansko istorija, karų trajektorijos gali ne kartą keistis“, – apibendrina leidinys.
