Komentare yra apžvelgiami Europos gynybos fondo 2023 m. kvietimų rezultatai, lyginamas trijų Baltijos valstybių kompanijų bei tyrimo institucijų įsitraukimas į gynybinius projektus, bei pateikiamos rekomendacijos dėl status quo pokyčių.

Praeitą savaitę buvo paskelbti 2023 m. Europos gynybos fondo (EGF) kvietimų rezultatai. Iš viso Europos komisijai buvo pateiktos 236 paraiškos, iš kurių buvo atrinktos 54. Bendrai projektams finansuoti bus skirta virš 1 mlrd. eurų suma. Paminėtina, kad ši programa veikia jau nuo 2021 m., tad galime pastebėti tam tikras tendencijas nacionaliniu ir regioniniu masteliu, bei įsivertinti kokių pokyčių derėtų imtis siekiant padidinti Lietuvos dalyvių įsitraukimą į EGF finansuojamus projektus.

Penkios Lietuvos kompanijos laimėjo EGF kvietimus

2023 m. kvietimuose Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) kartu su tarptautiniais parteriais laimėjo keturis projektus. „E-CUAS“ projekte (bendra projekto vertė – 71,2 mln. eurų), kurį koordinuos Italijos ginkluotės gamintojas Leonardo, BPTI prisidės prie bendros ES antidroninės sistemos vystymo. „CARMENTA PF“ projekte (55,5 mln. eurų vertės, koordinuojamas – Italijos kompanijos Elettronica), BPTI kartu su konsorciumo partneriais vystys naujos kartos apsaugos nuo oro grėsmių sistemą. Projekte „MARTE“ (20,2 mln. eurų vertės, koordinuojamas Vokietijos Marte Arge susivienijimo) BPTI kartu su parteriais vystys šiuolaikinę tanko platformą. „EequalMCM“ projekte (68,8 mln. eurų vertės, koordinuojamas – Belgiškos Naval Group kompanijos) BPTI prisidės prie išmaniųjų priešmininių platformų vystymo.

Elsis Pro kartu su partneriais dalyvaus „FIRES 2“ projekte (32,2 mln. eurų vertės, koordinuojamas Prancūzų kompanijos Nexter Munitions), kuriame bus siekiama pagerinti 155 mm artilerijos sviedinių ir raketinių sistemų savybes.

Altechna Sensing kartu su konsorciumo partneriais projekte „TALOS-2“ (25,3 mln. eurų vertės, koordinuojamas Prancūzų kompanijos CILAS) vystys europietišką 100kW klasės lazerį.

Eksma Optics kartu su Lidaris dalyvaus projekte „LACE“ (3,9 mln. eurų vertės, koordinuojamas Italijos nacionalinės tyrimų tarnybos) kuriame kartu su partneriais bus siekiama išvystyti naujos kartos lazerius pritaikomus karinei ir civilinei rinkoms.

Šalia nacionalinių EGF senbuvių, kurios sėkmingai sudalyvavo tęstiniuose projektuose kartu su ES parteriais, galime pastebėti naujų kompanijų - Altechna Sensing, Eksma Optics ir Lidaris, kurios laimėjo pokyčio technologijų kvietimus. Džiugu, kad Lietuvos lazeristai plačiau atvėrė EGF duris, tad tikėtina, kad dalyvavimas minėtose projektuose visoms kompanijoms bus naudingas tiek kompetencijų tiek naujų B2B sąryšių prasme.

Kaip sekėsi Latviams?

Penki Latvijos dalyviai bendrai dalyvaus keturiose projektuose. Kompanija Belss dalyvaus „EequalMCM“ projekte, Tilde – „LINGUARISE-DC“ projekte (5,9 mln. eurų vertės, koordinuojamas Graikijos Satways kompanijos) kuriame bus siekiama pritaikyti kalbos apdorojimo modulius gynybos reikmėms. Latvijos universitetas kartu su Rygos Stradino universitetu dalyvaus „RESILIENCE-R“ projekte (25,2 mln. eurų vertės, koordinuojamas Prancūzijos atominės energijos ir alternatyvios energijos komisijos) kuriame bus vystomos naujos medicininės priemonės prieš cheminį, biologinį, radiologinį ir branduolinį ginklą. Latvijos kompanija Photonic kartu su partneriais dalyvaus „BODYGUARD“ projekte (6,4 mln. eurų vertės, koordinuojamas Prancūzijos Agenium Space kompanijos) kuriame vystys palydovines stebėjimo ir perspėjimo sistemas.

O kaip estai?

Jau trečius metus Estijos atstovai aktyviausia dalyvauja EGF bei laimi daugiausia kvietimų iš Baltijos valstybių – 2023 m. kvietimų rezultatuose figūruoja vienuolika Estijos kompanijų kurios dalyvaus devyniuose projektuose. Paminėtina, kad net du projektai yra koordinuojami estiškų kompanijų KrattWorks ir Sihtasutus CR14. KrattWorks (kaip koordinatorius) kartu su KappaZeta bei tarptautiniais partneriais dalyvaus „BadB“ projekte (6 mln. eurų vertės) kuriame bus siekiama parengti navigacinius sprendimus oro ir antžeminėms platformoms nesant GPS signalui. Marduk Technologies dalyvaus tęstiniame „E-CUAS“ projekte. Sihtasutus CR14 (kaip koordinatorius) kartu su Sorainen advokatų biuru bei kitais konsorciumo partneriais dalyvaus „AIDA“ projekte (32,4 mln. eurų vertės) kurio tikslas išvystyti dirbtinio intelekto įrankius kibernetinės gynybos procesų suvaldymui.

Estiška kompanija Cybernetica dalyvaus „ECYSAP EYE“ projekte (37,4 mln. eurų vertės, koordinuojamas Ispaniškos Indra Sistemas kompanijos) kuriame kartu su konsorciumo partneriais vystys Europinę kibernetinės erdvės situacijos suvokimo platformą. Cafa Tech, Osauhing Rantelon ir Wayren kartu su tarptautiniais partneriais dalyvaus „MARTE“ projekte.

Cafa Tech taip pat dalyvaus „EISNET“ (41,6 mln. eurų vertės, koordinuojamas Prancūzijos Thales kompanijos) ir „CALIPSO“ (24,9 mln. eurų vertės, koordinuojamas Graikijos mokslinių tyrimų centro „Demokritos“) projektuose. Pirmajame bus siekiama apjungti įvairių tipų sensorius bei efektorius, antrajame – sukurti mažiau taršius variklius jūrinei bei sausumos karinei technikai. Wayren taip pat dalyvaus „SWARM-C3“ projekte (3,9 mln. eurų vertės, koordinuojamas Suomijos VTT tyrimo centro) kuriame kurs naujus valdymo sprendimus dronų spiečiams.

Estiškos kompanijos Defsecintel Solutions kartu su Skudo dalyvaus „HSM4COM“ projekte (3 mln. eurų vertės, koordinuojamas Graikijos Miltech Hellas kompanijos) kuriame kartu su konsorciumo parteriais gerins duomenų perdavimo saugumą mažuosiuose palydovuose bei dronuose.

Sėkmės receptas arba ką reikėtų daryti kitaip

EGF sulaukia vis didesnio dalyvių skaičiaus, tad auga konkurencija bei poreikis teikti aukštesnės kokybės pasiūlymus, kuriuos vertina nepriklausomi ES ekspertai. Estijos pavyzdys rodo, kad didėja bendradarbiavimas tarp nacionalinių kompanijų taip pritraukiant reikiamas kompetencijas šalies viduje – net pusėje laimėjusių Estijos pasiūlymų dalyvauja bent dvi nacionalinės kompanijos. Estija taip pat išsiskiria noru koordinuoti projektus, kas leidžia įgyti vertingos patirties dirbant su tarptautiniais partneriais.

Reikšminga EGF projektų dalis tampa tęstinę pvz. projektai prasidėję kaip mokslo tiriamieji darbai 2021–2023 m., jau nuo 2023 m. pereina į sekantį eksperimentinės plėtros etapą. Tad būsimiems dalyviams rekomenduotina jungtis prie didelių konsorciumų planuojančių teikti paraiškas vykdyti mokslo tiriamuosius darbus, nes tikėtina, kad po kelėtos metų konsorciumas teiks tęstinę paraišką eksperimentinei plėtrai finansuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad EGF pilnai finansuoja mokslo tiriamuosius darbus, būtų prasminga Krašto apsaugos ministerijai sudaryti sąlygas visiems norintiems dalyvauti šiame konkurse nenustatant  papildomų nacionalinių reikalavimų. Nacionalinius prioritetus būtų tikslinga įvesti jei EGF kvietimo laimėtojams būtų būtinas ko-finansavimas iš nacionalinio biudžeto. Reikia pasidžiaugti, kad nacionalinė ko-finansavimo priemonė yra numatyta Krašto apsaugos ministerijos ir tai leidžia dalyviams siekti ambicingesnių tikslų gilinant kompetencijas gynybos sektoriuje.

Reikia tikėtis, kad nacionaliniai dalyviai planuojantys dalyvauti EGF kvietimuose aktyviai dalyvauja Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos organizuojamuose informacinėse dienose kuriose gali išsamiau susipažinti su EGF procesais bei rasti nacionalinių partnerių formuojant konsorciumus. Netrukus bus paskelbtas EGF paraiškų teikimo skelbimas 2024 m., tad dalyviai galės teikti paraiškas iki gruodžio 5 dienos.

Tikėtina, kad nacionalinės gynybos inovacijas skatinančios programos, įgyvendinamos per Inovacijų agentūrą ar Lietuvos mokslo tarybą gali tapti nebepatrauklios dėl finansavimo intensyvumo ar taikomų valandinių įkainių. Tad būtų tikslinga peržiūrėti minėtų programų reguliavimą konsultuojantis su rinkos dalyviais ir atsižvelgiant į ES programų patirtis.

Neseniai nuskambėjęs Airijos pavyzdys iliustruoja, kad ES valstybės į EGF žiūri pragmatiškai ir siekia, kad nacionaliniai dalyviai ne tik augintų kompetencijas gynybos technologijų srityje, bet ir sugrąžintų per šią programą proporcingą lėšų dalį kurią kita ranka valstybė įmokėjo į bendrą ES biudžetą. Kadangi dar nėra pateikta viešų duomenų apie nacionalinių dalyvių gautinas sumas iš EGF yra sunku įvertinti dabartinio įsitraukimo efektyvumą. Reikia tikėtis, kad šis indikatorius valstybinių institucijų yra stebimas, ir yra numatytos priemonės galinčios paskatinti didesnį nacionalinių dalyvių įsitraukimą į EGF.

Žvelgiant iš mažos šalies perspektyvų intensyvesnis dalyvavimas EGF yra naudingas ne tik dėl finansinės dedamosios, bet ir dėl unikalios galimybės didinti dalyvių kompetencijas, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, atlikti prasmingus tyrimus gynybos technologijų kontekste, ar reorientuoti gamybą. Dalyvavimas EGF leis gaminti paklausesnes ir technologiškai pranašesnes ginkluotes sistemas, jomis pilnai aprūpinti Lietuvos kariuomenę, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą bei eksportuoti jas į kitas valstybes taip generuojant pajamas į nacionalinį biudžetą. Visa tai, neabejotinai, prisidės prie geresnio potencialaus agresoriaus atgrasymo efekto.

Autorius Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Komentarai ()