Vakaruose kyla tikra audra. „Tai labai kvailas sprendimas.“ Ką padarė Ukraina (2)
Analitikai ir ekspertai nesiryžta vertinti tokio sprendimo efektyvumo ir strateginės svarbos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos drono smūgis į Rusijos radiolokacinę stotį, galinčią aptikti ir sekti branduolines raketas, Vakaruose sukėlė tikrą audrą.
Gegužės 23 d. Ukraina atakavo Armaviro mieste (Krasnodaro sritis) esančią radiolokacinę stotį „Voronež-M“. Smūgio metu apgadintas moderniausias Rusijos objektas, kuris užtikrina įprastinę oro gynybą ir taip pat yra branduolinės perspėjimo sistemos dalis.
Skelbiama, kad radaras gali sekti ilgojo nuotolio ATACMS raketas.
Ciuricho saugumo studijų centro mokslininkas Mauro Gilli teigia, kad drono smūgis buvo taktinė sėkmė, nes tai privers Rusiją perskirstyti oro gynybos sistemas ir taip pat parodys, kad Rusijos kariniai objektai nėra neliečiami.
Kiti Vakarų analitikai teigė, kad Ukraina turėtų vengti atakuoti Rusijos branduolinę infrastruktūrą.
„Tai kvailas Ukrainos sprendimas“, – sakė Amerikos mokslininkų federacijos branduolinio arsenalo ekspertas Hansas Christensenas.
Norvegijos karo analitikas Thordas Are Iversenas sakė, kad smogti į Rusijos branduolinio perspėjimo sistemą nebuvo „gera idėja... ypač įtampos metu“.
„Ukraina ir jos NATO sąjungininkės vis dar turi būti atsargios, nes kai kurie JAV pareigūnai ir kai kurie Ukrainos sąjungininkai Europoje vertins ataką prieš radarą kaip neapgalvotą“, – sakė Oslo universiteto raketų technologijos doktorantas Fabianas Hoffmannas.
Kremlius savo branduolinius karinius objektus vertina kaip prestižinius projektus, o ataka prieš juos laikoma ypatinga provokacija. Kremlius palei Rusijos sieną dislokavo vieną moderniausių radarų sistemų Rusijoje – 10 „Voronež-M“ sistemų. Kiekviena iš jų gali stebėti apie 6500 km atstumu ir vienu metu gali sekti 500 objektų.
