„Atėjo laikas.“ Prieš Rusiją susivienija 10 šalių. Ką skelbia Lietuva ()
„Mes nekalbame apie miestus ar civilius, mes kalbame apie teisėtus karinius taikinius.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dešimt Vakarų šalių davė sutikimą leisti Ukrainai apšaudyti karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Iniciatyvą palaikė Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Suomija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padarė atitinkamą pareiškimą gegužės 28 d. „Manome, kad turime leisti Ukrainai sunaikinti karinius objektus Rusijos teritorijoje, iš kur paleidžiamos raketos ir vykdomi ukrainiečių šalies apšaudymai. Tačiau ji neturėtų teisės smogti kitiems taikiniams Rusijoje“, – sakė jis spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Tą pačią dieną Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad Ukraina turėtų teisę panaudoti gautus ginklus už savo teritorijos ribų. „Ukraina yra šalis, kuri ginasi, gina savo teritoriją, civilius gyventojus. Kaip šalis, kuri buvo atakuojama, ji tikrai turi išnaudoti visas galimybes savo gynybai“, – sakė jis.
Varšuva neriboja Kyjivui perduotų lenkiškų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje, gegužės 29 dieną sakė Lenkijos gynybos viceministras C. Tomczykas. Netrukus prieš tai Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Radoslawas Sikorskis paragino leisti Ukrainai vakarietiškais ginklais apšaudyti karinius objektus Rusijos Federacijoje.
„Ukraina patiria neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos agresijos karą. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę gintis kariniais veiksmais, nukreiptais į priešo teritoriją, jei kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus“, – gegužės 26 dieną sakė Švedijos gynybos ministras Paulas Johnsonas. Jis pabrėžė, kad Švedija remia tarptautinę teisę ir Ukrainos teisę į savigyną.
Suomijos gynybos ministerija ir parlamento gynybos komitetas vasarį pranešė, kad Suomijos pusė neriboja Ukrainai perduotų ginklų panaudojimo geografijos: ginklai gali būti naudojami prieš karinius objektus Rusijoje. „Ukraina turėtų turėti teisę panaudoti šiuos ginklus prieš karinius taikinius ir Rusijos žemėje“, – sakė parlamento gynybos komiteto pirmininkas Jukka Kopra.
Gegužės pradžioje JK užsienio reikalų ministras ir buvęs ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, kad Ukraina turi teisę panaudoti britų ginklus smogdama Rusijos teritorijai. „Akivaizdu, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti savo apsaugą“.
Visos Vakarų šalys turi leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms vykdyti smūgius Rusijos Federacijos teritorijoje su savo aprūpintais ginklais, gegužės 28 dieną sakė Estijos gynybos ministerijos vadovas Hanno Pevkuras. Jis pabrėžė, kad Rusijos atakos vyksta „iš jos teritorijos gelmių“, o „ukrainiečiai kovoja viena ranka už nugaros“, tai yra „nenormalu“.
Gegužės 28 dieną Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius interviu CNN pareiškė, kad nemato jokios priežasties neleisti Kyjivui atakuoti Rusijos teritorijos Vakarų ginkluote. „Mes nekalbame apie miestus ar civilius, mes kalbame apie teisėtus karinius taikinius“, – paaiškino jis.
Gegužės 21 dieną idėjai leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Vakarų tiekiama ginkluote atakuoti karinius objektus Rusijos teritorijoje, pritarė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Maskva karo rėmuose nesilaiko jokių taisyklių, o Kyjivas yra priverstas laikytis Vakarų jam nustatytų apribojimų: „Turime atsisakyti šių taisyklių, kurias sukūrėme patys“.
Gegužės 28 dieną Nyderlandų gynybos ministerijos vadovė Kaisa Ollongren priminė, kad Nyderlandai niekada neatmetė galimybės, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogs kariniams taikiniams Rusijos viduje: „Tikiuosi, kad kitos šalys, kurios laikosi kitokios pozicijos, pakeis savo požiūrį“.
Gegužės 25 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat paragino panaikinti apribojimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgoms Vakarų ginkluote atakuoti karinius objektus Rusijoje. „Atėjo laikas sąjungininkams apsvarstyti, ar jie turėtų panaikinti kai kuriuos apribojimus, kuriuos nustatė ginklų, kuriuos jie perdavė Ukrainai, naudojimui“, – sakė jis.
Netrukus prieš tai grupė amerikiečių kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą Lloydą Austiną su atitinkamu reikalavimu.
Gegužės 28 d. Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės smūgiai Rusijos teritorijai atitinka tarptautinę teisę, jei smūgiai yra „proporcingi“. Kartu jis pabrėžė, kad kiekviena šalis tiekėja turi savarankiškai nuspręsti, ar leisti Kyjivui panaudoti jos ginklus prieš taikinius Rusijoje, ar ne.
