„Tai buvo elitas.“ Košmaras fronte. Traukiasi 98-oji oro desantininkų divizija ()
„Turime jiems stotelę su bilietu į vieną pusę.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos armija netoli Časiv Jaro neteko 98-osios oro desantininkų divizijos, kuri buvo viena pajėgiausių Maskvos sukarintų grupuočių. Tačiau pasitraukus šiai divizijai Časiv Jare netapo lengviau. Apie padėtį mieste ir jo apylinkėse „Apostroph TV“ išsamiai papasakojo Ukrainos kariuomenės 41-osios brigados kariškis Kirilas Sazonovas.
– Priešas nemažina spaudimo ir toliau šturmuoja Časiv Jarą. Jis bando užimti miestą ir tai nėra paslaptis. Putino tikslas išlieka visos Donecko srities okupacija. O Časiv Jaras visų pirma yra kelias į Konstantinivką. O paskui – į Družkivką, Kramatorską ir Slavjanską.
Pastaruoju metu priešas kelis kartus šturmavo miestą. Puolimai truko pusantros ar dvi dienas, ir mes priešui padarėme didelių nuostolių. Labai aktyviai dirbo mūsų „Grad“ ir artilerija. Taip pat labai intensyviai veikė 41 brigados dronai ir mūsų minosvaidžiai. Ir dėl to matome, kad visa 98-oji oro desantininkų divizija pasitraukia iš Časiv Jaro, kad būtų papildomai sukomplektuota. O tai buvo sunkiausias priešas – gerai apginkluoti, apmokyti desantininkai, tarp kurių buvo ir jaunų treniruotų profesionalų. Tai buvo labai sunkus priešininkas, ir jis pasitraukė.
Dabar matome, kad priešas persigrupuoja, daro kažkokią rotaciją. Jie pasitelkia kai kuriuos rezervus. Apšaudymas nesumažėjo. Mus apšaudo raketomis, artilerija, kasetiniais „Smerč“, „Uragan“ ir „Grad“. Jie periodiškai bando šturmuoti mus technika. Jie naudoja mišrius mechanizuotus puolimus, nedideles grupes arba bando paimti Časiv Jarą, puldami iš šonų.
„DeepState” neseniai rašė, kad jie šiek tiek pasistūmėjo į priekį lauku pagal kelią. Bet tai niekai, ir mes bet kuriuo metu galime juos ten nušluoti.
Šiauriniame flange padėtis sudėtingesnė. Ten jie taip pat veržiasi, lipa per buvusių vasarnamių griuvėsius. Bet jau dvi pastarąsias dienas ten nėra jokio pasistūmėjimo į priekį.
Mūsų tankai taip pat važiuoja į priekinę liniją – dirba ir pasitraukia. Pavyzdžiui, kai mūsų tankas su minosvaidžių priedanga išvažiavo dirbti, į jį pataikė šeši FPV. Tankas degė, bet jis dirbo priešo pozicijose ir grįžo atgal. Vakar kalbėjausi su įgula – visi trys vaikinai gyvi. Tanko vadas apdegė delnus ir buvo paguldytas į ligoninę.
Apskritai Časiv Jaras laikosi tvirtai. 41-oji brigada čia buvo perkelta kovo pabaigoje iš Kupjansko krypties.Tada mums buvo pasakyta, kad savaitė ar dvi, ir balandžio mėnesį Časiv Jaras bus paliktas. Bet jau gegužės pabaiga, o mes laikomės. O rusai į Časiv Jarą dar neįžengė.
– Tai pasakytina ne tik apie Kanalą, bet apskritai apie visas vietoves, per kurias priešas gali pasiekti Časiv Jarą. Priešas stengiasi užimti bet kokius pastatus. Nes jis turi gyvosios jėgos pranašumą.
Bet kai šis puolimas eina per lauką ar mišką, nesvarbu, kiek ten būtų žmonių, nesvarbu, kiek būtų technikos – artilerija juos tiesiog sunaikina. Bet kai priešas įžengia į miestą ir priverčia kautis gatvėse, tada jaučiamas kiekybinis priešo pranašumas. Ir artilerijai nebėra taip gerai dirbti mieste. Štai kodėl rusai stengiasi už bet ko užsikabinti, kad patektų į Časiv Jarą.
Mūsų užduotis – neleisti jiems apskritai patekti į Časiv Jarą. Kartais grupės įsiverždavo Časiv Jarą ir į miestą patekdavo. Bet čia turime nemažą stotelę, kurioje, kaip juokaujame, sustoja ekspresas į Kobzono koncertus. Tai jau šou biznis su bilietu į vieną pusę.
Ir net jei jie pasistūmės į priekį iki Kanalo mikrorajono, kita natūrali kliūtis yra Seversko Donecko –Donbaso kanalas. Dabar ten vandens mažiau nei iki kelių, bet sunkioji technika negali jo pravažiuoti. Ji turi sustoti, kad bent jau išlaipintų karius, ir tuo metu jie tampa labai pažeidžiami.
Kartais priešai bando kirsti kanalą šalia miesto, bet ir tai jiems nepavyksta.
– Tai visų pirma taikoma Charkivo, Sumų ir Černihivo sritims. Nes kai didelė grupuotė surenkama įsiveržimo į Ukrainą, tos kelios valandos, kai jie išeina iš priedangos ir yra pasiruošę žygiuoti į Ukrainos teritoriją, tuomet jie savo teritorijoje yra labai pažeidžiami. Ir jei būtų smogta tuo metu, Charkivo puolimo apskritai nebūtų.
Čia turime šiek tiek kitokią situaciją, nes kai smogiame jiems užnugarį, tai yra okupuota Ukrainos žemė. Taigi čia visai ne mūsų reikalas.
Bet jei sunaikinsite amunicijos sandėlius, logistiką, geležinkelį – nes visa Rusijos logistika yra susieta su geležinkeliu – palei Ukrainos sienas Rusijos teritorijoje, jie atsitrauks. Be savalaikio degalų, šaudmenų tiekimo, sužeistųjų išvežimo, aprūpinimo atsargomis neįmanoma kovoti. Taigi tai labai svarbu, ir mes esame optimistiškai nusiteikę, kad netrukus gausime šį leidimą.
